Kinijos Junanio provincijoje grybų sezonas medikams kasmet atneša neįprastų iššūkių: į ligonines plūsta šimtai pacientų, skundžiančių regėję „elfus“ ar kamanes primenančius mažyčius žmogeliukus, neva žygiuojančius prie durų ar ropojančius per baldus. Šių masinių regėjimų priežastimi laikomas grybas Lanmaoa asiatica, vadinamas „nykštukiniu baravyku“. Tai vamzdinis grybas ryškiai rožiniu kotu ir geltona kepurėle, Azijoje vertinamas dėl intensyvaus umami skonio, tačiau netinkamai paruoštas galintis veikti kaip stiprus psichodelikas.
„Viename restorane, kuriame patiekiamas grybų karštasis puodas, padavėjas užstatė 15 minučių laikmatį ir įspėjo: ‘Nevalgykite, kol laikmatis nesuskambės, kitaip galite pamatyti mažus žmogeliukus’, – pasakoja Jutos universiteto biologijos doktorantas Kolinas Domnaueris. – Atrodo, kad vietos kultūroje tai visiems žinomas dalykas.“
Ilgą laiką šis grybas Vakarų mokslui išliko mįsle. Dar XX a. septintajame dešimtmetyje Gordonas Vasanas ir Rožė Eimas Papua Naujojoje Gvinėjoje ieškojo vadinamosios „grybų beprotybės“ šaltinio. Surinktus mėginius jie išsiuntė Albertui Hofmanui, LSD atradėjui, tačiau chemikas juose neaptiko jokių žinomų psichoaktyvių molekulių. Tik 2015 m. ši rūšis buvo oficialiai aprašyta, o šiuolaikiniai tyrimai patvirtino, kad poveikį sukelia ne psilocibinas ir ne kiti mokslui gerai žinomi junginiai.
„Buvo daug užuominų apie šio psichodelinio grybo egzistavimą, daugelis bandė jį rasti, tačiau taip ir nepavyko nustatyti, kokia tai tiksliai rūšis“, – teigia „Fungi Foundation“ įkūrėja Džuliana Furči.
Skirtingai nei klasikiniai psichodelikai, Lanmaoa asiatica sukeliamos vizijos apibūdinamos kaip stulbinamai realistiškos ir daugeliu atvejų labai panašios skirtingiems žmonėms. Medicinoje toks reiškinys vadinamas liliputiškomis haliucinacijomis. Pacientai praneša matantys dešimtis mažų būtybių, o užsimerkus vaizdiniai ne tik neišnyksta, bet neretai tampa dar ryškesni.
„Jie matė juos ant savo drabužių, kai rengėsi, ir ant indų, kai valgė“, – dar 1991 m. pacientų būklę apibūdino Kinijos mokslų akademijos tyrėjai.
2023 m. Kolinas Domnaueris atliko lauko tyrimus Junanyje ir Filipinuose. Genetinė analizė parodė, kad nepaisant išvaizdos skirtumų, tai ta pati rūšis. Grybo ekstraktai buvo išbandyti su pelėmis: graužikai iš pradžių tapdavo hiperaktyvūs, o vėliau nugrimzdavo į ilgą sąstingį. Žmonėms „tripas“ gali trukti nuo 12 iki 24 valandų, o šalutiniai reiškiniai, pavyzdžiui, delyras, kartais užsitęsia net savaitę.
Dėl tokio didelio krūvio organizmui Azijoje, panašu, nesusiformavo jokios ritualinės šio grybo vartojimo tradicijos: jis valgomas pirmiausia dėl skonio, tikintis, kad terminis apdorojimas bus pakankamas ir apsaugos nuo nepageidaujamo poveikio.
„Tai skambėjo taip neįtikėtinai – kad kažkur egzistuoja grybas, sukeliantis pasakiškas vizijas, apie kurias praneša skirtingų kultūrų ir epochų žmonės, – sako Domnaueris. – Mane tai sutrikdė ir kartu paskatino smalsumą sužinoti daugiau.“
Mokslininkai tikisi, kad iššifravus „nykštukinio baravyko“ cheminę sudėtį pavyks geriau suprasti spontaniškų haliucinacijų prigimtį žmonėms, sergantiems neurologinėmis ligomis. Kol kas tyrėjai toliau nagrinėja milžinišką grybų „biocheminę biblioteką“, iš kurios aprašyta mažiau nei 5 procentai.
„Dabar galbūt galėsime išsiaiškinti, kuriose smegenų srityse atsiranda šios liliputiškos haliucinacijos“, – pažymi etnofarmakologas Dennisas Makena. Jo teigimu, šių mechanizmų tyrimai ateityje gali prisidėti prie naujų vaistų psichikos sutrikimams gydyti kūrimo.
