Kol vieni dar laukia žalumos sprogimo, Aukštaitijos miškuose jau dygsta pirmieji grybai. Šiemet grybautojai sulaukė netikėtos staigmenos – avižėlės, dar vadinamos gegužiukais, pasirodė neįprastai anksti, balandžio pabaigoje.
Visgi džiaugtis kol kas dar nėra kuo, miškuose labai trūksta drėgmės, todėl grybų randama tik labai nedaug. Panevėžietis Vytautas, jau daug metų kruopščiai saugantis savo grybų radimo vietas, sako, kad pirmąsias avižėles aptiko tik prieš kelias dienas.
Ir nors jų kiekis menkas, paklausa yra didžiulė. Baltutėliai, kvapnūs grybai atkreipia ne tik senųjų grybautojų, bet ir smalsuolių dėmesį. Šiandien pusės kilogramo indelis avižėlių kainuoja apie 5 eurus.
„Brangoka, bet pirmos – tai atleidžiama. Noriu paragauti, nes primena vaikystę, tai tokia nostalgija“, – sakė pirkėja Vida.
Grybautojas Vytautas priduria, kad pirmuosius radinius pardavė dar brangiau – po 15 eurų už kilogramą.
„Ne tiek ir daug, kai miško grybas, sveikas, šviežias, be jokio defekto. O kai dar niekur daugiau nėra – tai labai normalu“, – kalbėjo jis.
Avižėlės – ne tik skanios, bet ir nostalgiškos
Stasė, užklydusi į turgų, sako dabar šių grybų valgyti nebegalinti, bet vis tiek pasigrožėjo, prisiminimų per daug.
„Mes rinkdavom jų daug. Ant griovių šlaitų augdavo, kur drėgna. Labai skanus grybas. Jei galėčiau – pirkčiau tuoj pat.“
Grybautojai dalinasi ir receptais.
„Išverdu, tada su sviestu, svogūnais pakepinu, su bulvytėmis – pasaka“, – džiaugėsi Laima.
Vytautas sako, kad jų sriuba – tikras pavasario džiaugsmas.
„Man žmona daro su rūgštynėm, arba su pupelėm. Baltymingas, maistingas grybas – puikus dalykas.“
Ne visiems jie priimtini
Vis dėlto ne kiekvienas lietuvis sutiktų ragauti avižėlių.
„Aš dzūkė – tai mes tik tikrus grybus valgome“, – šypsodamasi sakė Marytė. „Avižėlės tikri, bet mes jų nerenkam. Pas mus bobausiai eina pirmi.“
Grybautojas patvirtina, kad miško gėrybių mėgėjų netrūksta, net jei jie patys į mišką nekeliauja.
„Pirmi grybai visada populiarūs. Kas žino, tas supranta, kad tai ne šiaip užkandis, o tikras pavasario simbolis.“
Lietus – vienintelis trūkstamas ingredientas
Kol kas avižėlių nedaug, o tam paprasta priežastis.
„Miškuose – sausa. Grybai tiesiog stovi vietoje. Jei iškris lietaus – tai avižėlių bus daug daugiau“, – sako Vytautas. Jis viliasi, kad orai pasikeis, nes kitaip sezonas gali būti trumpas.
Įprastai, anot jo, avižėlės dygsta tik gegužės viduryje, o šiemet jos pasirodė dar balandį. Bet sezonas vis tiek neilgas, viskas baigsis jau iki gegužės pabaigos.
„Pernai gegužės gale jau radau ir raudonikių. Tad reikia spėti dabar – kitaip praleisit viską.“
Jeigu dar nesate ragavę avižėlių, gal verta pasidomėti. Pirmieji grybai tai ne tik pavasario pradžios ženklas, bet ir būdas grįžti į prisiminimus, kai miško kvapas buvo artimesnis nei ekranų šviesa.
