Masažas dažnai suvokiamas kaip maloni, bet nebūtina procedūra, arba, priešingai, laikomas universaliu vaistu nuo visų negalavimų. Iš tiesų tai rimtas gydomasis ir profilaktinis poveikio metodas, turintis aiškias indikacijas bei kontraindikacijas. Vyresnysis masažo instruktorius Aleksandras Skripčenko pabrėžia, kad masažo negalima skirti ar atlikti bet kam ir bet kada.
Gydomasis (klasikinis) masažas taikomas esant stuburo ir judamojo aparato ligoms, tokioms kaip osteochondrozė, skoliozė, artrozė ar radikulitas. Jis taip pat gali būti rekomenduojamas esant neuralgijoms, po insulto, sergant I–II stadijos hipertenzija ar reabilitacijos laikotarpiu po infarkto. Šis masažas atliekamas gydytojui nurodžius, o jo tikslas – gerinti kraujotaką ir skatinti audinių atsikūrimą.
Atsipalaiduojamasis masažas dažniausiai pasirenkamas patiriant stresą, lėtinį nuovargį ar miego sutrikimus. Jis ypač naudingas žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą ir jaučiantiems nuolatinę raumenų įtampą ar įtampos tipo galvos skausmus. Toks masažas veikia vegetacinę nervų sistemą ir padeda atpalaiduoti susiformavusius raumenų „blokus“.
Anticeliulitinis masažas orientuotas į estetinius odos pokyčius, ypač esant II–IV stadijos celiulitui. Jis gali būti taikomas kūno linijoms koreguoti, veninio sąstovio profilaktikai ar potrauminiams tinimams mažinti. Vis dėlto šis masažo tipas turėtų būti vertinamas kaip kompleksinės programos dalis, kuri apima subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą.
Absoliučios kontraindikacijos – tai atvejai, kai masažas kategoriškai draudžiamas. Prie jų priskiriamos onkologinės ligos (išskyrus situacijas, kai reabilitacijos laikotarpiu masažą skiria gydytojas), trombozės ir tromboflebitai, kraujo krešėjimo sutrikimai, aneurizmos, aktyvi tuberkuliozės forma bei ūminės užkrečiamosios ligos. Masažo taip pat negalima atlikti sergant osteomielitu ar esant ryškiems psichikos sutrikimams, kuriuos lydi stiprus susijaudinimas.
Laikinos ir santykinės kontraindikacijos reiškia, kad procedūrą reikėtų atidėti arba atlikti tik įvertinus rizikas. Masažo nerekomenduojama daryti pakilus kūno temperatūrai, sergant gripu ar ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Atsargumo reikia esant pūliniams ar grybeliniams odos pažeidimams, šviežioms traumoms, hematomoms, ryškiems tinimams ar ištikus hipertenzinei krizei.
Papildomų apribojimų gali būti sergant tulžies akmenlige, jei planuojamas pilvo masažas, taip pat nėštumo metu, ypač ankstyvuoju laikotarpiu. Esant ryškiai varikozei su trofiniais pakitimais, masažas taip pat gali būti netinkamas. Tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju.
Pasak Aleksandro Skripčenko, profesionalus specialistas niekada nepradės masažo seanso neatlikęs išsamios apklausos. Jis turėtų pasidomėti paciento savijauta, kraujospūdžiu, patirtomis traumomis ir lėtinėmis ligomis. Jei šie klausimai ignoruojami, verta suabejoti specialisto kompetencija.
Masažas yra medicininė procedūra, todėl į ją reikia žiūrėti atsakingai, įvertinant tiek galimą naudą, tiek apribojimus. Tinkamai parinktas ir profesionaliai atliktas masažas gali reikšmingai pagerinti savijautą, tačiau tik atsakingas požiūris užtikrina, kad procedūra bus saugi ir veiksminga.

