Alkoholis jau seniai yra tema, kuri žmones skiria į dvi stovyklas: tuos, kurie ramiai išgeria taurę ar dvi, ir tuos, kurie į bet kokį alkoholio kiekį žiūri kaip į sveikatos priešą. Tačiau net ir tarp atsargiausių sveikatos specialistų vis atsiranda noras atsakyti į klausimą, kuris iš stipriųjų gėrimų organizmui yra mažiausiai toksiškas.
Pasirodo, tai yra viskis. Ne vynas, ne šampanas ir ne tekila su druska ir citrina, o būtent šis gintaro spalvos gėrimas, kurio skonis daugeliui asocijuojasi su oda aptraukta biblioteka, rudeniniu vakaru ir išmintingai tyla.
Ukrainos gastroenterologė ir dietologė, medicinos mokslų daktarė bei profesorė Galina Anochina interviu žiniasklaidai pateikė labai aiškų atsakymą: jeigu jau renkatės iš stipresnių gėrimų, viskis – mažiausiai žalingas. Tačiau ši „maloni“ naujiena turi labai aiškias ribas.
Kodėl viskis mažiau toksiškas?
Viskas susiveda į tai, kaip gėrimai gaminami. Viskis – tai distiliuotas alkoholis, o daugelis kitų spiritinių gėrimų, įskaitant degtinę ar konjaką, gaminami iš rektifikuoto spirito. Skirtumas? Rektifikavimas – tai itin kruopštus valymas, kuris, nors ir pašalina daugumą priemaišų, tuo pačiu „nužudo“ ir kai kuriuos natūralius komponentus.
Distiliavimas, kuriuo pagrįsta viskio gamyba, leidžia išlaikyti tam tikras natūralias medžiagas – nedidelius kiekus organinių junginių, kurie ne tik prideda skonio, bet, pasak kai kurių teorijų, veikia mažiau agresyviai žmogaus organizmui nei grynas, chemiškai sterilus spiritas.
Vis dėlto net šis pranašumas nėra leidimas užsakyti dvigubą viskį ant ledukų po kiekvienos įtemptos darbo dienos. Gydytoja aiškiai įvardija – kalbama apie 20–30 gramų dozę. Tai būtų nedidelė taurelė, kuri nesukelia rimto toksiško krūvio kepenims, tačiau leidžia pajusti skonį ir ritualinį gėrimo momentą be rimtų padarinių.
Ką apie viskį sako mokslas?
Kai kurie tyrimai viskiui suteikia vos ne geradario aurą – pavyzdžiui, fiksuojama, kad jo saikingas vartojimas gali padidinti gerojo cholesterolio (HDL) lygį ir sumažinti fibrinogeno kiekį kraujyje, kuris siejamas su uždegiminiais procesais.
Be to, per viskio brandinimo procesą susiformuoja elago rūgštis – stiprus antioksidantas, kuriam priskiriamas net priešnavikinis poveikis. Atrodo, jog taurė viskio galėtų būti lyg priedas prie „sveiko gyvenimo“ – kol nesusimąstoma apie viso to šešėlinę pusę.
Tiesa, kurios nevalia pamiršti
Net ir pats švelniausias alkoholis – vis dar yra alkoholis. Jame esantis etanolis, patekęs į organizmą, suskyla į acetaldehidą. Ši medžiaga laikoma stipriu kancerogenu, t. y. junginiu, kuris didina riziką susirgti vėžiu.
Pasaulio sveikatos organizacija tiesiai šviesiai sako: saugaus alkoholio kiekio nėra. Net ir menka dozė yra rizikos veiksnys, o reguliariai vartojant padidėja ne tik onkologinių ligų, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų, nervų sistemos sutrikimų, depresijos, atminties problemų bei imuniteto susilpnėjimo rizika.
Jau po pirmosios taurelės pasikeičia miegas, organizmas tampa mažiau atsparus ligoms, o ląstelėse prasideda oksidacinis stresas – tai tarsi vidaus degimo procesas, kuris laikui bėgant paveikia organus ir jų funkcijas.
Taigi ar viskis – geresnis pasirinkimas?
Jeigu žmogus nusprendžia išgerti – taip, viskis galėtų būti mažesnio blogio pasirinkimas. Dėl švaresnės sudėties, santykinai mažesnio priemaišų kiekio ir lėtesnio poveikio organizmui jis kelia mažiau tiesioginės žalos.
Tačiau tai nėra kvietimas išgerti. Tai – tik įžvalga, kurią reikėtų priimti su atsakomybe. Gydytojai vieningai sutaria: sveikiausias sprendimas – alkoholio atsisakymas. Antroji sveikiausia opcija – sąmoningas vartojimas itin mažomis dozėmis.
Galbūt tai ir yra šių laikų išmintis – ne tik rinktis, ką geri, bet ir žinoti, kodėl geri, kiek ir kaip dažnai. Viskis, su visa savo kilme, aromatais ir ritualais, gali būti tarsi vakarėlio šnabždesys, o ne pagrindinis garsas.
Jeigu jau laikote taurę rankoje – tebūnie ji kupina ne kiekio, o kokybės. Ir jei viskis tikrai yra mažiausiai toksiškas – tebūnie jis ir retiausias jūsų pasirinkimas.
