Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, su galvos svaigimu bent kartą per metus susiduria kas penktas, o tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus ir kas antras pasaulio gyventojas.
Lietuvos otorinolaringologe draugijos pirmininkė, „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ausų, nosies, gerklės (LOR) ligų gydytoja, otoneurologė med. dr. Irina Arechvo sako, kad galvos svaigimas – pats savaime nėra liga, bet simptomas, kurį gali sukelti įvairios sveikatos būklės ir kurį reikėtų vertinti rimtai.
Jūros liga – taip pat vestibulinės sistemos sutrikimas
Vienas dažniausiai praktikoje sutinkamų galvos svaigimo atvejų – vadinamoji „jūros liga“, medicinoje žinoma kaip kinetozė.
„9 iš 10 atvejų kinetozę sukelia sensorinis konfliktas tarp vestubulinės, regos bei propriorecepcinės (giliųjų jutimų) sistemų. Kai šios sistemos skirtingai interpretuoja aplinkos dirgiklius, smegenys tai suvokia kaip „klaidą“ ir įsijungia apsauginė kūno reakcija.
Klasikinis kinetozės pavyzdys – jūros liga, kai kūnas jaučia bangų siūbavimą, o akys fiksuoja stabilų kajutės ar denio vaizdą ir apima svaigimas, pykinimas,“ – paaiškina gydytoja otoneurologė. Anot jos, tokiu principu galima paaiškinti ir situacijas, kai ima pykinti važiuojant automobiliu ir tuo pat metu žiūrint į telefono ekraną, skrendant lėktuvu.
Skaičiuojama, kad skirtingomis individualiomis aplinkybėmis su kinetozėmis susiduria net iki 70% populiacijos.
Vizualinis galvos svaigimas
Kita galvos svaigimo priežastis, anot I. Arechvo, vizualinis galvos svaigimas arba lėtinis perceptinis posturalinis galvos svaigimas (PPPD).
Tai būklė, kai galvos svaigimą ir nestabilumo jausmą išprovokuoja intensyvūs vizualiniai dirgikliai, pavyzdžiui: apsiperkant prekybos centre, stebint bėgantį vaizdą pro automobilio langą, net šventinis laikotarpis, kai aplinka mirga įvairiomis šviesomis ir spalvomis.
Didesnę riziką susidurti su vizualiniu galvos svaigimu turi ir sergantys vestibuline migrena, simptomus gali apsunkinti patiriami nerimo sutrikimai ar didelis stresas“, – paaiškino dr. I. Arechvo.
„Įprastai vizualinis galvos svaigimas nėra pirminė liga, dažniau tai simptomas ar vestibulinių bei neurologinių ligų pasekmė, pavyzdžiui: gerybinio paroksizminio pozicinio galvos svaigimo, vestibulinio neurito, Menjero ligos ar esant sumažėjusiai vestibulinei funkcijai,“ – atkreipia dėmesį specialistė.
Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas
Viena dažniausiai pasitaikančių galvos svaigimo priežasčių yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas. Šis galvos svaigimas yra tikrojo vestibulinio galvos svaigimo pavyzdys.
„Tai reiškia, kad jis atsiranda, kai vidinėje ausyje esančios kalcio kristalų dalelytės iš savo įprastos vietos labirinto prieangyje patenka į pusratinius kanalus ir sukelia signalus smegenims apie netikrą galvos judėjimą.
Šios ligos atsiradimo tikimybė per gyvenimą yra maždaug 2 žmonėms iš 100. Ja gali sirgti tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės.
Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas dažniausiai pasireiškia staiga keičiant galvos padėtį – gulantis, atsisėdant, vartantis lovoje, pasukant galvą į šoną. Labai svarbu, kad ligą diagnozuotų gydytojas. Dažniausiai tai daro gydytojai otorinolaringologai ir neurologai, tačiau ji minima ir šeimos gydytojų normoje.
Visais atvejais galvos svaigimą reikia vertinti rimtai
Pasak gydytojos otoneurologės I. Arechvo, nors galvos svaigimas dažniausiai nėra pavojingas, jį reikia vertinti rimtai. Deja, kai kuriems žmonėms jis gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas.
„Pozicinis galvos svaigimas kai kuriais atvejais gali būti susijęs su smegenėlių patologija ar net smegenų augliais“, – įspėja gydytoja. Todėl labai svarbu, kad pacientus vertintų patyrę specialistai, kurie pagal akių judesius (nistagmus) ir kitus klinikinius požymius gali atskirti gerybinį galvos svaigimą nuo rimtesnių neurologinių ligų.
Išvargina tiek fiziškai, tiek emociškai
Kitas svarbus ir opus klausimas, pasak gydytojos, kenčiančių nuo galvos svaigimo gyvenimo kokybė.
„Kamuojami galvos svaigimo žmonės atsisako ne tik kelionių, bet ir tokių kasdienių dalykų kaip apsipirkimas prekybos centre, važiavimas dviračiu ar vairavimas, ima riboti savo socialines veiklas, apsilankymus viešose vietose, baimindamiesi, kad bet kada gali susidurti su galvos svaigimu. Tai vargina ir fiziškai, ir emociškai,“ – pasakoja I. Arechvo.
Pasak jos, gaila, bet žmonės dažnai pavargsta ir nuo pagalbos paieškų. Galvos svaigimo diagnostika ir gydymas vis dar nelengvas iššūkis: pacientams sunku nusakyti savo patiriamus simptomus, o gydytojams sudėtinga juos suprasti, be to specializuotos pagalbos vis dar nėra daug. Tačiau galimybių yra.
Apjungė otoneurologiją, reabilitaciją ir virtualią realybę
„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centras yra viena nedaugelio šalies gydymo įstaigų, atliekančių tiek galvos svaigimo diagnostiką, tiek galinčių pasiūlyti specializuotą vestibulinę reabilitaciją.
2024-siais centras apjungė gydytojų otorinolaringologų, vestibulinės reabilitacijos specialistų žinias ir patirtį bei įdiegė kol kas vienintelę tokią Lietuvoje virtualios realybės simuliacijų sistemą, skirtą vestibulinės sistemos reabilitacijai.
Pagrindinis šio gydymo tikslas – padėti saugiai ir efektyviai treniruoti vestibulinę ir propriorecepcinę sistemas, taip palaipsniui išmokant organizmą taip jautriai nebereaguoti į aplinkos dirgiklius, įprastai sukeliančius galvos svaigimo epizodus.
Virtualios realybės sistema su pažangia simuliacijų platforma leidžia nukelti žmogų į skirtingas aplinkas, kurios įprastomis sąlygomis provokuotų galvos svaigimą, ir tuo pat metu saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje, prižiūrint patyrusiems specialistams valdyti virtualių dirgiklių intensyvumą.
Šitai padeda palaipsniui ištreniruoti smegenis ir kūną lengviau prisitaikyti prie aplinkos nestabilumo, dėl ko ima mažėti ar visai išnyksta galvos svaigimas. Kiekvieno žmogaus atsakas į reabilitacijos efektyvumą individualus, tačiau dauguma jau po keleto užsiėmimų įvardija jaučiantys simptomų sumažėjimą.
