Daugelį metų gydytojai ir dietologai įspėja riboti raudonos mėsos – ypač jautienos, kiaulienos ir avienos – vartojimą, argumentuodami, kad ji gali neigiamai veikti virškinimą bei širdies ir kraujagyslių sistemą.
Vis dėlto pastaruoju metu vis dažniau keliami klausimai, ar šios baimės pagrįstos ir ar aviena iš tiesų tokia žalinga, kaip kartais teigiama.
Kodėl verta atkreipti dėmesį į avieną?
Lietuvoje ir Ukrainoje aviena yra mažiau populiari nei kiauliena ar jautiena, tačiau maistine verte ji joms nenusileidžia. Tai visavertis baltymų šaltinis, reikalingas raumenų augimui ir audinių atsinaujinimui.
Avienoje taip pat yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, B grupės vitaminų (ypač B12 ir B6) bei svarbių mineralų – geležies, cinko, kalio, kalcio ir magnio.
Vitaminas B12 itin svarbus raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui ir normaliai nervų sistemos veiklai, o cinkas prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo. Dėl šių priežasčių aviena gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis.
Įdomu tai, kad avienoje aptinkama oroto rūgšties junginių, siejamų su kepenų funkcijos palaikymu ir senėjimo procesų lėtinimu. Kai kurių tyrimų duomenimis, šios medžiagos gali būti susijusios ir su vėžinių ląstelių vystymosi slopinimu. Mėsos kaloringumas priklauso nuo skerdenos dalies ir vidutiniškai siekia apie 230–287 kcal 100 gramų.
Kaip teisingai ruošti avieną?
Norint gauti kuo daugiau naudos, avieną rekomenduojama virti arba kepti orkaitėje. Kepant keptuvėje, mėsa paprastai sugeria daugiau riebalų, o stipriai apkepant gali susidaryti ir sveikatai nepalankių junginių.
Saikingas vartojimas ir tinkamas paruošimo būdas – pagrindinės sąlygos, kad šis produktas būtų palankus sveikatai. Aviena gali tapti verta alternatyva kiaulienai, padėti paįvairinti racioną ir aprūpinti organizmą svarbiomis maistinėmis medžiagomis.
