Šaltis pats savaime nėra pagrindinė ligų priežastis. Pagrindiniai kosulio, slogos ir gripo kaltininkai – virusai ir bakterijos, kurie aktyviau dauginasi esant žemai temperatūrai.
Be to, šaltuoju metu daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose ir mažiau būname gryname ore, todėl silpnėja imuninė sistema. Dėl to lengviau peršąlame ir greičiau užkrečiame kitus.
Kaip pasiekti maksimalų vitamino C poveikį?
Norint sustiprinti organizmo apsaugą, pirmiausia verta pradėti nuo mitybos. Vitaminas C – vienas svarbiausių imunitetą palaikančių maistinių medžiagų. Organizmas jo pats nesintetina ir negali sukaupti dideliais kiekiais, todėl jį būtina gauti kasdien su maistu.
Nors maisto papildai gali būti naudingi, geriausias ir saugiausias būdas užtikrinti pakankamą vitamino C kiekį – valgyti vaisius ir daržoves. Juose šio vitamino gausu natūraliai, be to, kartu gauname ir flavonoidų, kurie gerina vitamino C pasisavinimą. Papildomas privalumas – didesnis šviežių, sezoninių produktų kiekis racione teigiamai veikia odos būklę ir bendrą savijautą.
Vitamino C nauda sveikatai
Padeda stiprinti imuninę sistemą ir mažina jautrumą sezoninėms infekcijoms. Veikia kaip stiprus antioksidantas, lėtinantis ląstelių senėjimo procesus. Gerina geležies pasisavinimą ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
Teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei kapiliarų sieneles. Palaiko jungiamojo audinio sveikatą, greitina žaizdų ir audinių gijimą. Dalyvauja hormonų ir neurotransmiterių sintezėje, padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.
12 vitamino C „bombų“, tinkamų kasdieniam racionui
Natūralus vitaminas C, gaunamas su maistu, paprastai nesukelia perdozavimo rizikos, kuri kartais gali pasireikšti vartojant dideles papildų dozes (pvz., virškinimo sutrikimais). Svarbiausia taisyklė – vaisius ir daržoves valgyti žalius arba minimaliai termiškai apdorotus, nes vitaminas C yra jautrus karščiui ir jo kiekis verdant ar ilgai kepant smarkiai mažėja.
Štai dvylika produktų, kuriuos verta kuo dažniau įtraukti į mitybą:
Aitrioji (čili) paprika – apie 229 mg vitamino C 100 g. Tinka gardinti salotas, makaronų patiekalus, žuvį ar mėsą. Saldžioji paprika – apie 166 mg 100 g. Idealiai tinka salotoms, užkandžiams, įdarams.
Juodieji serbentai ir kitos uogos – apie 180 mg 100 g. Galima dėti į kokteilius, jogurtą arba valgyti kaip užkandį. Rukola – apie 110 mg 100 g. Puikiai tinka salotoms, žaliesiems kokteiliams ir daržovių patiekalams. Špinatai – apie 54 mg 100 g. Tikras „supermaistas“ nuo nuovargio, tinka salotoms, glotnučiams ir lengvai troškinti.
Gūžinės salotos (latukas) – apie 59 mg 100 g. Puikus pasirinkimas lengviems pietums ar garnyrui. Gvava – apie 228 mg 100 g. Pasižymi stipriu antioksidaciniu ir priešvirusiniu poveikiu.
Kale (lapinis kopūstas) – apie 120 mg 100 g. Tinka salotoms, kokteiliams arba sultims spausti. Kivis – apie 85 mg 100 g. Padeda virškinimui, be vitamino C dar turi kalcio, kalio ir kitų naudingų medžiagų. Apelsinai ir kiti citrusiniai vaisiai – apie 75 mg viename vidutinio dydžio apelsine. Sultis geriausia išgerti iškart po išspaudimo, kad neprarastumėte vitamino C.
Brokoliai – apie 89 mg 100 g. Galima valgyti žalius salotose arba labai trumpai garinti, kad išliktų kuo daugiau maistinių medžiagų. Briuselio kopūstai – apie 85 mg 100 g. Skanu smulkiai supjaustytus dėti į salotas arba trumpai apkepti ir pabarstyti kietuoju sūriu, pavyzdžiui, parmezanu.
Reguliariai įtraukus šiuos produktus į kasdienį valgiaraštį, galima žymiai sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti odos, širdies ir kraujagyslių būklę bei bendrą energijos lygį, ypač šaltuoju metų laiku, kai peršalimo ligų pavojus yra didžiausias.
