Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis – viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Nors tiek vištiena, tiek jūros žuvis dažnai laikomos sveikais baltymų šaltiniais, jų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai yra skirtingas. Toliau paaiškinama, kodėl gydytojai pirmiausia rekomenduoja būtent jūros žuvį ir kokią vietą racione turėtų užimti vištiena.
Pats cholesterolis nėra priešas – jis reikalingas hormonų gamybai, ląstelių membranoms ir normaliai medžiagų apykaitai. Problemos prasideda tada, kai kraujyje padidėja MTL (mažo tankio lipoproteinų) – vadinamojo „blogojo“ cholesterolio – kiekis.
MTL dalelės linkusios kauptis kraujagyslių sienelėse ir formuoti aterosklerozines plokšteles. Dėl to susiaurėja kraujagyslių spindis, suprastėja kraujotaka, didėja infarkto ir insulto rizika. Mityba čia atlieka lemiamą vaidmenį – ji gali tiek paspartinti šiuos procesus, tiek juos sulėtinti ir pagerinti kraujagyslių būklę.
Jūros žuvis: kodėl gydytojai ją vertina labiausiai
Jūros žuvis yra vienas svarbiausių natūralių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Šios rūgštys tiesiogiai padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir kartu didina „gerąjį“ – DTL (didelio tankio lipoproteinus).
Daugiausia naudos teikia tokios žuvų rūšys: lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, upėtakis.
Omega-3 riebalų rūgštys mažina kraujagyslių uždegimą, slopina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi, mažina trigliceridų kiekį kraujyje, gerina kraujagyslių elastingumą. Tai natūralus mechanizmas, padedantis kontroliuoti „blogąjį“ cholesterolį – tokio poveikio neturi jokia mėsa.
Gydytojai rekomenduoja valgyti jūros žuvį 2–3 kartus per savaitę. Toks dažnis paprastai pakanka, kad būtų palaikoma geresnė širdies ir kraujagyslių sistemos būklė ir lengviau kontroliuojamas cholesterolio lygis.
Vištiena: sveikesnė už raudoną mėsą, bet ne tokia veiksminga
Vištiena laikoma liesa mėsa, nes joje gerokai mažiau sočiųjų riebalų nei kiaulienoje ar jautienoje. Dėl to ji ne taip stipriai didina MTL („blogojo“ cholesterolio) kiekį ir yra geresnis pasirinkimas už riebią raudoną mėsą.
Vis dėlto vištiena aktyviai cholesterolio nemažina – ji daugiausia yra tiesiog sveikesnė alternatyva riebiai mėsai.
Vištienos nauda labai priklauso nuo paruošimo būdo. Sveikiausia – virta, troškinta arba orkaitėje kepta be didelio riebalų kiekio. Piktnaudžiauti kepta vištiena nereikėtų: skrudinimas aliejuje ar riebaluose skatina „blogojo“ cholesterolio didėjimą, kaip ir bet kurios kitos mėsos kepimas tokiu būdu.
Apibendrinant, norint sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, pagrindiniu baltyminiu produktu dažniau turėtų būti ne vištiena, o jūros žuvis, o vištiena gali likti saikinga ir tinkamai paruošta kasdienės mitybos dalis.
