Gyvenimas neretai pateikia iššūkių, kurie mus išmuša iš pusiausvyros. Kasdienis spaudimas, neapibrėžtumas, emociniai krūviai – visa tai kaupiasi ir pavirsta stresu. Vieniems padeda sportas ar pokalbiai su artimaisiais, o kiti vis dažniau renkasi labai šiltą, gyvą sprendimą – augintinį.
Gyvūnai mūsų gyvenime atlieka kur kas didesnį vaidmenį nei tik būti mielais kompanionais. Jų buvimas šalia gali turėti ryškų poveikį psichinei būsenai, o tai pastebi ne tik šeimininkai, bet ir specialistai. Tam tikrais atvejais net psichologai rekomenduoja augintinius kaip dalį emocinės pagalbos priemonių.
Bendraujant su gyvūnu, organizmas išskiria daugiau oksitocino – vadinamojo meilės hormono, kuris mažina streso lygį ir skatina pasitikėjimą. Be to, augintinio priežiūra įveda struktūrą į dienotvarkę, priverčia pajudėti, o tai padeda kovoti su nerimu ir net depresijos simptomais.
Kokį gyvūną rinktis, jei norite mažinti stresą?
Ne visi gyvūnai tinka kiekvienam žmogui. Tai, kas vienam atrodo raminančiai, kitam gali kelti dar daugiau rūpesčių. Tad renkantis augintinį svarbu atsižvelgti į savo gyvenimo būdą, laiko resursus ir emocinius poreikius.
Šunys laikomi vienais geriausių draugų ne tik dėl jų ištikimybės, bet ir dėl aktyvaus bendravimo poreikio. Jie skatina būti fiziškai aktyviems – juk pasivaikščiojimai yra būtini. Būtent šie pasivaikščiojimai ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir padeda atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, priverčia sustoti ir susitelkti į dabartį.
Katės – puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina ramybę ir nepriklausomybę. Jų murkimas turi įrodyta raminamąjį poveikį, o pats buvimas šalia – ypač kai jos priglunda – veikia kaip gyvas antistresas. Katės reikalauja mažiau priežiūros nei šunys, todėl tinka užimtiems, bet vienišumą jaučiantiems žmonėms.
Graužikai, tokie kaip triušiai, jūrų kiaulytės ar žiurkėnai, tinka tiems, kurie nori švelnaus gyvūno, bet neturi daug laiko. Nors jie reikalauja mažiau dėmesio, jų priežiūra vis tiek leidžia sukurti emocinį ryšį.
Akvariumo žuvytės – pasirinkimas tiems, kurie ieško vizualinio nusiraminimo. Stebint jų judėjimą vandenyje, smegenys pereina į ramesnį veikimo režimą, o tyrimai rodo, kad tokia veikla gali sumažinti kraujospūdį ir sulėtinti širdies ritmą.
Kodėl gyvūnai veikia raminamai?
Gyvūno buvimas suteikia žmogui nuolatinį jausmą, kad esi reikalingas. Jis nereikalauja sudėtingų pokalbių, nekritikuoja, nekelia lūkesčių. Tai grynas, besąlyginis santykis, kuriame gali atsipalaiduoti.
Fiziologiškai sąlytis su gyvūnu – glostymas, žaidimai – mažina streso hormonų lygį kraujyje. Be to, gyvūnai padeda atsiriboti nuo įkyrių minčių, nes jų priežiūra reikalauja dėmesio čia ir dabar. Jie neleidžia užsisukti mintyse ir priverčia grįžti į realybę.
Gyvūnai taip pat palengvina socialinį bendravimą. Turint augintinį, lengviau užmegzti kontaktą su nepažįstamais žmonėmis, ypač jei tai šuo. Tokie smulkūs pokalbiai ar net tik pasisveikinimai gali sumažinti vienišumo jausmą ir sugrąžinti pasitikėjimą savimi.
Ką reikėtų žinoti prieš įsigyjant augintinį?
Svarbiausia – suprasti, kad augintinis nėra žaislas ar trumpalaikė terapija. Tai – gyvas padaras, reikalaujantis meilės, priežiūros ir dėmesio. Prieš priimant sprendimą, verta pagalvoti apie savo gyvenimo ritmą, finansines galimybes ir pasirengimą įsipareigoti ilgam laikui.
Jei abejojate, ar sugebėsite pasirūpinti gyvūnu, galbūt verta pradėti nuo savanorystės gyvūnų prieglaudoje ar pasisiūlyti prižiūrėti draugo augintinį. Tai leis pajusti, kokia tai atsakomybė, ir ar toks sprendimas jums tinkamas.
Tinkamai pasirinktas ir mylimas gyvūnas gali tapti tikru emociniu gelbėtoju. Ne tik sumažins stresą, bet ir pripildys kasdienybę šilumos bei nuoširdumo, kurio dažnai taip trūksta.
