Senėjimo tyrimai vis dažniau atskleidžia, kad gyvenimo būdas daro didžiulę įtaką tam, kaip ilgai išsaugome sveikatą. Profesorius Luigi Ferrucci, vienas žymiausių senėjimo ekspertų, teigia, kad svarbiausias mokslo žingsnis šioje srityje bus suprasti, kaip kasdieniai įpročiai gali sulėtinti biologinius senėjimo procesus.
Tokie atradimai gali reikšti, kad žmonės ateityje ne tik gyvens ilgiau, bet ir ilgiau išliks sveiki bei energingi. Naujausi tyrimai rodo, jog vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių paveikti senėjimo tempą, yra socialinis gyvenimas.
Jungtinių Valstijų mokslininkai nustatė, kad stiprūs tarpusavio ryšiai, bendravimas su šeima, draugais ar bendruomene tiesiogiai veikia žmogaus biologinį amžių. Kitaip tariant, socialiai aktyvūs žmonės sensta lėčiau, o jų organizmas ilgiau išlieka sveikesnis.
Ši išvada papildo daugybę įrodymų, kad socialiniai ryšiai turi ne tik emocinę, bet ir fizinę reikšmę. Žmonės, kurie gyvena bendruomeniškai, jaučiasi reikalingi ir gauna emocinę paramą, pasižymi mažesniu uždegimo lygiu bei lėtesniais senėjimo požymiais.
Kaip socialiniai ryšiai veikia organizmą?
Mokslininkai tyrė daugiau nei du tūkstančius suaugusiųjų, vertindami jų santykius, aktyvumą visuomenėje ir emocinę paramą. Jie sukūrė naują rodiklį, tai kaupiamąjį socialinį pranašumą, parodantį, kiek žmogus yra susietas su kitais ir kiek paramos sulaukia iš aplinkos.
Šis rodiklis tapo pagrindu palyginti socialinį aktyvumą su biologinio senėjimo tempais. Rezultatai atskleidė aiškią tendenciją, tai tie, kurie turėjo stipresnius socialinius ryšius, pasižymėjo lėtesniu DNR pokyčių tempu, mažesniu uždegimo lygiu ir geresne bendra sveikata. Nors tiesioginio ryšio su trumpalaikiais streso reakcijų pokyčiais nepastebėta, ekspertai mano, kad tai gali būti susiję su sudėtingu šių reiškinių matavimu.
Žmogus, tai iš prigimties bendruomeninė būtybė
Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai atspindi žmogaus prigimtį. Nuo seniausių laikų išlikimas priklausė nuo gebėjimo gyventi grupėse, tai dalintis maistu, apsaugoti vieni kitus ir palaikyti emocinį ryšį.
Todėl mūsų kūnas išsivystė taip, kad geriausiai funkcionuoja būdamas tarp žmonių. Kai žmogus jaučiasi vienišas ar atskirtas, kūnas reaguoja tarsi į pavojų, kyla stresas, silpnėja imuninė sistema ir spartėja senėjimas.
Tyrimas atskleidė, kad socialinis pranašumas dažnai susijęs su ekonominėmis ir kultūrinėmis sąlygomis. Žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą ar geresnę finansinę padėtį, sensta lėčiau, o jų organizme fiksuojamas mažesnis uždegimo lygis.
Tai rodo, kad sveikatą lemia ne tik genetika ar gyvenimo būdas, bet ir aplinkybės, kuriose žmogus gyvena. Ekspertai pabrėžia, kad būtina kurti socialinę politiką, mažinančią skurdą ir suteikiančią daugiau švietimo bei bendruomeninio aktyvumo galimybių.
Kartu kiekvienas žmogus pats gali prisidėti prie savo sveikatos, tai palaikydamas ryšius su artimaisiais, dalyvaudamas bendruomenės veikloje ir stiprindamas socialinį gyvenimą.
Socialinis ir genetinis mokslas yra ateities tyrimų kryptis
Dar 2014 metais, minint Nacionalinio senėjimo instituto sukaktį Vašingtone, mokslininkai prognozavo, kad socialiniai mokslai kartu su genetika taps svarbiausia tyrimų kryptimi XXI amžiuje. Šiandien tai jau patvirtina nauji atradimai, jungiantys biologiją ir žmogaus elgseną.
Tokie tyrimai leidžia vis geriau suprasti, kad ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo genų ar vaistų, bet ir nuo to, kaip gyvename, su kuo bendraujame ir kiek artimų ryšių išsaugome. Galiausiai, žmogaus sveikata, tai ne tik kūno, bet ir socialinio gyvenimo atspindys.
