Klausimas, kiek gyvūnų ir augalų rūšių yra pasaulyje, mokslininkus kamuoja šimtmečiais. Dabar skelbiama, kad 9 iš 10-ties rūšių dar nėra žinomos. Daugelis iš jų išnyks dar iki tol, kol bus identifikuotos.
Žemėje yra apie 8,7 milijonai (+/- 1,3 mln.) organizmų rūšių – 6,5 mln. gyvena ant žemės, o 2,2 mln. vandenyje. Tokius duomenis patiekia tarptautiniame projekte „Jūrų gyvūnijos surašymas“ dalyvaujantys mokslininkai, naudojantys naujausią tyrimo metodą – genealoginės kilmės analizę. Rūšių medį sudarydami mokslininkai atrinko tik rūšis, kurių ląstelės turi branduolį. Tai vadinamieji eukariotai – nuo vienaląsčių dumblių iki žinduolių. Bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai, kurių ląstelė yra be branduolio, į tyrimą nebuvo įtraukti, skelbia „Der Spiegel“.
Anksčiau skelbta, kad Žemėje gali būti nuo 3 iki net 100 mln. rūšių organizmų. Moksliniame žurnale „PLoS Biology“ skelbiama, kad apie daugumą organizmų mokslas dar nežino. Aprašytos ir kataloguotos yra vos 1,25 mln. rūšių. Taigi, mokslininkų atradimų dar laukia 86 procentai sausumoje ir 91 proc. vandenų platybėse gyvenančių rūšių.
„Jūrų gyvūnijos surašyme“ bendradarbiavo apie 2700 mokslininkų iš 670 institucijų ir 80 šalių . 540 ekspedicijų metu jūrose laivai išbuvo 9 tūkstančius dienų. Per jas mokslininkai surašė beveik 30 mln. pastabų apie 120 tūkstančių vandens gyvūnų rūšių. 1,2 tūkst. iš jų naujai atrastos ir aprašytos, virš 5 tūkst. – naujai atrastos, bet dar neaprašytos.
Nors rūšių skaičius mokslininkus domino ir anksčiau, Havajų universiteto tyrimų vadovas Kama Mora nurodo, kad šiandien tai skaudžiausias klausimas. Esą anksčiau tokio didelio žmogaus įsikišimo į gamtą nebuvo, o dabar dėl šios priežasties išmiršta vis daugiau gyvų organizmų.
Dabartiniame „Raudonajame sąraše“ yra tik 59.508 nykstančios rūšys. Tai visiškai nereiškia, kad išnykimas gresia tik 1 procentui šiuo metu žinomų rūšių. Daugybė neatrastų gyvybės formų gali išnykti taip ir nepatekusios į aprašus ar kataloguotos.
„Daugelis rūšių gali išnykti iki tol, kol mes išsiaiškinsime jas egzistuojant, taip ir nesupratę, kokias svarbias funkcijas jos atliko ekosistemoje ir kuo buvo unikalios“, – teigia K. Mora.
Pasak mokslininkų, norint užpildyti šią „juodąją žinių skylę“, būtina skatinti naujų rūšių paieškas, taip pat kaip įmanoma greičiau sisteminti biologijos mokslo informaciją. Žinios apie biologinę įvairovę svarbios ne tik fundamentaliems moksliniams tyrimams, bet ir kasdienybėje. Pavyzdžiui, naujų maistinių kultūrinių augalų atradimui ir veisimui, taip pat farmacijos pramonei.
Turtingiausiais naujų rūšių klodais mokslininkai laiko koralų rifus, jūros dugną ir tropikų dirvožemį.
Bene geriausiai mokslininkai pažįsta augalijos pasaulį. Ištyrinėtos 215.644 rūšys iš numanomų esant 298 tūkstančių rūšių.
Su gyvūnija sunkiau – iš galimų 7,7 mln. rūšių kataloguota yra beveik milijonas – 953.434.
Grybų esama apie 611 tūkstančių rūšių, o mokslas išaiškinęs tik 43.271.
Mokslininkų paskaičiavimais, jei naujų rūšių atradimo tyrinėjimai būtų atliekami tradiciniais metodais, prireiktų 300 tūkstančių mokslininkų armijos, kuri sutiktų dirbti 120 metų. Toks projektas kainuotų 863,2 milijardus litų (250 mlrd. eurų), tačiau pasitelkus naujausias technologijas ir DNR lyginamąją analizę, mokslininkai sutaupytų ir laiko ir pinigų.
