Škotijos parlamento nariai antradienį balsuos dėl to, ar Škotija taps pirmąja Jungtinės Karalystės dalimi, kurioje nepagydomai sergantiems suaugusiesiems bus leidžiama nutraukti savo gyvybę.
Edinburge įsikūrusio įstatymų leidžiamosios valdžios organo nariai dėl pagalbos mirštantiesiems (angl. assisted dying) įstatymo gali balsuoti savo nuožiūra – tai reiškia, kad sprendimą jie gali priimti vadovaudamiesi savo sąžine, o ne partijos linija. Todėl tokio sprendimo, kurio tikimasi sulaukti po 22.00 val. Grinvičo laiku, baigtį nuspėti sunku.
Škotija kartu su Anglija, Velsu ir Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės dalis ir turi pusiau autonominę vyriausybę, kuri turi įgaliojimus daugelyje politikos sričių, įskaitant sveikatos apsaugą.
Jei šis įstatymo projektas taptų įstatymu, Škotijos gyventojai, kuriems liko gyventi ne daugiau nei šeši mėnesiai, galėtų kreiptis pagalbos, kad galėtų pasitraukti iš gyvenimo. Du gydytojai turėtų patvirtinti, kad asmuo serga nepagydoma liga ir yra pakankamai sąmoningas, kad galėtų pateikti tokį prašymą.
Šio Škotijos įstatymo projekto autorius Liberalų demokratų partijos narys Liamas McArthuras paragino kolegas jam pritarti.
„Jei manote, kad mirštantieji žmonės neturėtų kentėti prieš savo valią, ir jei, kaip ir aš, esate girdėję apie daugybę atvejų, kai jie dėl mūsų dabartinių įstatymų, kuriems trūksta užuojautos ir kurie neužtikrina pakankamo saugumo, tiesiog buvo palikti likimo valiai, dabar turite pritarti šiam įstatymo projektui, – sakė jis. – Atėjo laikas pažvelgti mirtinai sergantiems škotams į akis ir įgyvendinti šį pokytį.“
Pagalbos mirštantiesiems priešininkai teigia, kad neįgalieji, pagyvenę žmonės, ligoniai ir depresija sergantys asmenys gali būti verčiami nutraukti savo gyvybę, kad netaptų našta kitiems.
Valdančiosios Škotijos nacionalinės partijos pirmoji viceministrė Kate Forbes pareiškė, kad balsuos prieš šį įstatymo projektą. Tam taip pat prieštarauja kai kurios medicinos organizacijos, tarp jų – Karališkoji psichiatrijos kolegija ir Karališkoji farmacijos draugija.
„Gydytojai, psichiatrai, vaistininkai ir paliatyviosios slaugos specialistai – tie, kuriems tektų įgyvendinti šį projektą – prašo mūsų to nedaryti, – sakė K. Forbes. – Jų nuomone, šis įstatymo projektas nėra saugus.“
Panašus įstatymo projektas, kuriuo pagalba mirštantiesiems būtų įteisinta Anglijoje ir Velse, šiuo metu yra įstrigęs Britanijos parlamente Londone.
Birželio mėnesį Bendruomenių rūmai patvirtino Įstatymo dėl nepagydomai sergančių suaugusiųjų (gyvybės nutraukimo) projektą, tačiau Lordų rūmuose buvo pateikta daugiau nei tūkstantis jo pakeitimų ir dėl to jo priėmimas užstrigo. Įstatymo projekto šalininkai teigia, kad tai yra priešininkų naudojama vilkinimo taktika. Tačiau kai kurie rūmų nariai tvirtina, kad jie šiuo metu atlieka būtiną išsamų nagrinėjimą, kad šis teisės aktas būtų teisiškai labiau pagrįstas.
Atrodo, kad iki dabartinės Parlamento sesijos pabaigos, numatytos gegužės mėnesį, įstatymo projektas abiejose Parlamento rūmuose priimtas nebus. Jei taip atsitiks, įstatymo projektas bus atmestas, o bet koks naujas bandymas įteisinti pagalbą mirštantiesiems turės būti pradėtas iš naujo.
Džersio ir Meno salos, kurios yra Britanijos Karūnos valdos, bet Jungtinei Karalystei nepriklauso, jau yra priėmusios panašius įstatymus, kurie šiuo metu laukia formalaus Karaliaus Karolio III patvirtinimo. Abi šios mažos salos yra savivaldos, tačiau gynybos ir kai kurių su užsienio reikalais susijusių klausimų atžvilgiu yra priklausomos nuo Jungtinės Karalystės.
Pagalba nusižudyti, kai pacientai išgeria gydytojo paskirtą mirtiną gėrimą, leidžiama tokiose šalyse kaip Australija, Belgija, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Portugalija, Ispanija, Šveicarija ir kai kuriose JAV valstijose, nors reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti, norint pasinaudoti šia galimybe, skirtingose jurisdikcijose skiriasi.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
