Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė nerimo bangą, suabejojęs pagrindiniu NATO veikimo principu – kolektyvine gynyba, rašo Vokietijos leidinys „Bild“.
Toks pareiškimas nuskambėjo prieš jam išvykstant į NATO viršūnių susitikimą Hagoje, kai žurnalistas lėktuve „Air Force One“ paklausė, ar D. Trumpas remia penktąjį aljanso straipsnį.
Ši nuostata reiškia, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną ar kelias NATO nares laikomas išpuoliu prieš visą aljansą, tuomet visos narės turėtų suteikti pagalbą užpultosioms.
Dviprasmiškas atsakymas ir dar daugiau klausimų
JAV prezidentas pasirinko miglotą atsakymo formą, kuri sukėlė abejonių.
„Tai priklauso nuo to, kaip jūs tai apibrėžiate. Žinote, penktas straipsnis turi daugybę interpretacijų. Ar jūs tai žinote?“ – teiravosi jis.
„Jaučiu pareigą būti jų draugu. Esu užmezgęs draugystę su daugeliu Europos lyderių ir jaučiu pareigą jiems padėti. Remiu gyvybės gelbėjimą, saugumą, o tikslią poziciją pateiksiu tada, kai būsiu pasiruošęs.“
Tokia formuluotė nesuteikia aiškaus patvirtinimo apie JAV įsipareigojimą ginti NATO sąjungininkes. „Bild“ pabrėžia, kad D. Trumpas yra pirmasis JAV prezidentas, kuris vengia aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigoti penktajam straipsniui ir suteikti karinę paramą aljanso narėms bet kokiomis aplinkybėmis.
Kritika su prieskoniu savireklamos
Nepaisant dviprasmiškos pozicijos dėl kolektyvinės gynybos, Trumpas pabrėžė savo indėlį stiprinant NATO.
„Kai pirmą kartą atvykau į NATO, organizacija buvo faktiškai bankrutavusi. Dabar situacija kitokia – nes aš reikalavau pokyčių“, – teigė JAV prezidentas.
Jis pasididžiavo, kad 2017 metais tik 7 iš 28 narių vykdė savo įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo, o dabar situacija esą pagerėjusi.
Naujasis NATO tikslas, kurį buvo numatyta tvirtinti samito metu – kiekviena valstybė turėtų skirti 5 proc. nuo BVP gynybai. Tai dvigubai daugiau nei anksčiau buvęs 2 proc. įsipareigojimas.
Dauguma narių pritaria tokiai krypčiai, tačiau Ispanija priešinasi. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte viešai patikino, kad šis sprendimas nėra skirtas tik vieno žmogaus ambicijoms.
Kas iš tiesų yra NATO penktasis straipsnis?
NATO penktasis straipsnis – tai aljanso veikimo branduolys, grindžiamas kolektyvinio saugumo principu. Jame numatyta, kad išpuolis prieš vieną šalį yra laikomas išpuoliu prieš visas.
Toks atvejis reikalauja bendro sprendimo, kuriuo šalys narės įsipareigoja imtis reikiamų veiksmų – nuo diplomatinės paramos iki karinės intervencijos.
Svarbu tai, kad šis straipsnis nėra automatinis, sprendimas jį aktyvuoti priimamas tik visų narių sutarimu. Istoriškai šis mechanizmas buvo panaudotas tik vieną kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose.
D. Trumpas vėl primena, kad NATO svarbiausias iššūkis – ne tik vienybė, bet ir tikėjimas, jog sąjungininkai išties ateis į pagalbą. Kiek šis tikėjimas liks nepakitęs po tokių komentarų lieka atviras klausimas.
