Praėjusį savaitgalį, rugpjūčio 21-22 dienomis, kauniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę prisiminti viduramžius jau šeštąjį kartą organizuotame renginyje „Hanza dienos“. Senojoje Nemuno prieplaukoje dvi dienas netilo šurmulys.
Linksma organizatorių nuotaika pasitiko jau įeinant — vartų plotis, kaip skelbė užrašai, priklausė nuo atėjūnų kilmės. Plačiausi buvo skirti kauniečiams, tuo tarpu vargšams vilniečiams palikta siaurutė anga, pro kurią nė keturiomis neįeisi.
Damos, riteriai ir kiaulės
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo miesto „burmistras“ Andrius Kupčinskas, po trumpos kalbos bei simbolinio aukojimo dievams pakėlęs „Hanza“ vėliavą. Mero palinkėjimas linksmintis kaip viduramžiais buvo išgirstas — didžiulio tiek vaikų, tiek suaugusiųjų dėmesio susilaukė įvairūs žaidimai, pradedant kiaulių lenktynėmis ir baigiant riterių kautynėmis. Dalis renginių vyko ir kitose vietose netoli miesto centro.
Vaikai smagiai leido laiką mokomi gerų manierų bei šventinami į damas ir riterius. Vyresniems, tuo tarpu, riteriškumą reikėjo parodyti varžantis. Iš minios išrinkti savanoriai rungtyniavo mėgindami perkirsti obuolius kardu.
Liaudį patraukė ir riterių turnyras, priminęs tiek gladiatorių kovas Romos imperijos laikais, tiek modernų kovinį sportą, mat neapsieita be teisėjų. Kardus išmėgino ir jaunesni — Vytauto Didžiojo karo muziejaus organizuotoje programoje moksleiviai inscenizavo Žalgirio mūšį, kuriam šįmet sukako 600 metų.
Pirklių ir amatininkų — apstu
Jodinėjimas ant arklio, strėlių laidymas lanku, viduramžių šokiai — tai tik dalis visų pramogų, kuriomis susigundė tiek maži, tiek dideli. Tačiau šventė nebūtų pavykusi be amatininkų ir pirklių, kurių paslaugos ir gėrybės kone leido pamiršti, jog gyvename XXI amžiuje.
Monetų kalviai, puodžiai, drožinėtojai ir kiti kvietė savo rankomis išmėginti jėgas jų profesijose, o medžio, metalo, kailių dirbiniai, mezginiai ir kitos siūlomos prekės raibuliavo akyse.
Maistu taip pat daugiau nei pasirūpinta. Ant ugnies čirškė visokiausia mėsa bei šašlykai, o norintieji galėjo įsigyti ne tik ypatingų sūrių, medaus ar ypatingų „eliksyrų“, bet ir įprasto maisto ar gėrimų. Miestelėnai buvo vaišinami misa, susipažino su jos paruošimo receptu, ragavo alaus sriubos.
Grojo ne vien lietuviai
Muzika skambėjo visos šventės metu. Viduramžių dvasią palaikė lietuvaičiai „Hanza Nova“, „Thundertale“, „Lipk ant sienų“, „Sutaras“ bei Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“. Jiems talkino svečiai iš užsienio – būgnais bei dūdmaišiu ginkluoti baltarusiai „Irdorath“ ir estų saksofonų kvartetas „Salvator“.
Teatro gerbėjai žiūrėjo lėlių spektaklį „Misteris Pančas“ bei farsą „Advokatas Patlenas“. Viduramžių miesto centru tapusioje senojoje prieplaukoje stovėjo kartuvės, kuriose vyko teatralizuotas nusikaltėlio teismas. Visos šventės metu atsirado itin daug norinčiųjų papozuoti kartuvėse šalia budelio. Baigiamaisiais akcentais vakare tapo ugnies šou bei fejerverkai.
Nuo šiuolaikinio gyvenimo įtampos pavargusiems miestiečiams „Hanza dienos“ turėjo būti tikra atgaiva. Tačiau praūžusią šventę galima vadinti ir viso labo repeticija — 2011-aisiais Kaunas rengs tarptautines „Hanza dienas“, į kurias sugužės svečiai iš viso pasaulio.
