Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su trijų užsienio valstybių – Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos – ambasadomis buvusiame Vilniaus geto teatre surengė iškilmingą Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą.
Renginio metu Vilniaus lėlių teatras „Lėlė“ pristatė spektaklį „Pasirinkimas“, sukurtą pagal rašytojos Edith Eger knygą. Autorė išgyveno Aušvico koncentracijos stovyklos siaubą. Programą užbaigė diskusija „Holokaustas Lietuvoje: atmintis ir atsakomybė“, kurią moderavo kultūros istorikas dr. Aurimas Švedas.
„Kalbėdami apie praeities siaubus negalime ignoruoti šiandien matomų akivaizdžių įspėjamųjų ženklų. Neapykantos kalba prieš žydus, persekiojimas socialiniuose tinkluose, viešąją erdvę užplūdusios sąmokslo teorijos – riba tarp raginimų nušluoti Izraelį nuo žemėlapio ir raginimų imtis fizinio smurto yra labai plona. Tai, kas vyksta šiandien, primena pavojingą socialinę ir politinę dinamiką Europoje ketvirtajame dešimtmetyje. Turime apie tai kalbėti garsiai ir imtis veiksmų, kol dar ne per vėlu“, – pabrėžė Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne.
Perduota trauma ir atsakomybė Lietuvoje
„Esu antrosios kartos Holokaustą išgyvenusios žydų šeimos atstovė. Šoa patirtis nėra tik mano tėvų ar senelių atmintis – ji iki šiol gyva mano ir mano vaikų širdyse. Tai perduotas siaubas, baimė ir skausmas, kurie niekur nedingsta.
Niekam nerūpėjo žydų, kuriuos šaudė, pilietybė. Iš jų atėmė visas teises, nuosavybę, juos izolavo nuo viso pasaulio. Todėl ypač sunku matyti, kad Lietuvoje, kurioje beveik visi žydai buvo išžudyti, vis dar pasitaiko antisemitizmo, o ne atgailos apraiškų.
Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną esame dėkingi ir gelbėtojams bei jų palikuonims, ir tiems, kurie tiesiog prisimena šią tragediją“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
„Niekada daugiau“ kaip įpareigojimas veikti
„Jungtinėms Amerikos Valstijoms Holokausto atminimas nėra vien iškilminga pareiga. Jis yra mūsų pokario lyderystės pamatas ir formuoja įsipareigojimą ginti žmogaus teises, užkirsti kelią masiniams žiaurumams ir saugoti istorinę tiesą iškraipymo ir neigimo akivaizdoje. Žodžiai „Niekada daugiau“ reiškia raginimą veikti. Jie neturi tapti tuščiu šūkiu“, – sakė JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald.
„Tai, kad mes, vokiečiai – šalies, kuri Antrojo pasaulinio karo metu sistemingai vykdė Holokaustą, atstovai – šiandien galime būti drauge su žydų bendruomene, mums reiškia neapsakomai daug. Mes visiškai prisiimame savo istorinę atsakomybę už Holokaustą. Todėl darome viską, kad šio civilizacijos nuopolio ir nusikaltimo žmonijai mastas būtų tinkamai suvoktas.
Formuoti tarptautinę, į ateitį orientuotą atminties kultūrą yra nuolatinė mūsų užduotis. Todėl laikome savo pareiga įspėti apie augančio antisemitizmo keliamus pavojus ir ryžtingai su tuo kovoti – Vokietijoje ir visur kitur“, – sakė Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermann.
Holokaustas Lietuvoje
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 220 tūkstančių žydų. Holokausto metu, 1941–1944 metais, buvo nužudyta daugiau nei 95 procentai šios bendruomenės narių. Dalis žudynių vyko dalyvaujant vietiniams kolaborantams, veikusiems kartu su nacistiniu režimu. Tai buvo vienas didžiausių žydų bendruomenių sunaikinimų Europoje, beveik visiškai sugriovęs šimtmečius kurtą litvakų kultūrinį paveldą.
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena minima sausio 27-ąją. 1945 metais tą dieną Lenkijoje buvo išlaisvinta Aušvico–Birkenau koncentracijos stovykla – didžiausia nacių mirties stovykla. Šią dieną pasaulis pagerbia šešių milijonų nužudytų žydų ir milijonų kitų nacistinio persekiojimo aukų atminimą.
