„SpaceX“ nebeturi vienintelio didžiojo žaidėjo statuso pasauliniame kelyje į kosmosą. Valstybės ir įmonės, kurios gali sau tai leisti, skuba kurti savas raketas ir sistemas. Kosmosas tampa sritimi, į kurią verta žengti kol dar yra vietos ir paklausos.
Per pastarąjį dešimtmetį būtent „SpaceX“ pavertė tai, kas atrodė kaip fantastika, pramone. Tačiau kiekviena revoliucija įkvepia kitus ir atveria neplanuotas verslo nišas. Dabar vis aiškiau matyti, kad kosmosas yra natūralus žingsnis daugeliui didelių gamintojų.
Vis daugiau bendrovių ketina prisijungti prie šio žaidimo ir auginti savo portfelį. Jos mokosi iš Musko įmonės pavyzdžio ir nori pasiimti dalį būsimos rinkos. Todėl konkurencija prie „SpaceX“ durų jau stovi, ir tai tik pradžia.
„Honda“ žingsnis į orbitą
Geras pavyzdys yra „Honda“, kurią įpratome sieti su automobiliais ar motociklais. Šiemet ji pirmą kartą išbandė raketos startą ir parodė, kad tai ne vienkartinė išdaiga. Birželį Hokaide įmonė pakėlė ir saugiai nutupdė daugiau nei šešių metrų prototipą.
„Honda“ kosminę kryptį formuoja Kazuo Sakurahara, buvęs Formulės vieno vadovas. Jis tvirtina, kad jei produktai juda žeme, vandeniu ir oru, kosmosas yra kitas logiškas etapas. Raketos atveria kelią palydovams, o palydovai maitina šiuolaikinę ryšių ir mobilumo sistemą.
Technologijų perdirbimas ir ambicija
„Honda“ eina ne jėga, o protingu technologijų perdirbimu. Kuro elementai, kurie automobiliuose liko nišiniai, kosmose gali tapti gyvybiškai svarbūs. Saulės energija varoma įranga galėtų perdirbti vandenį į išteklius kolonijoms ir baterijoms.
Taip pat atnaujinami robotai, kuriuos „Honda“ kūrė dar prieš tris dešimtmečius. Jie planuojami kaip nuotoliniai avatarai darbui Mėnulio ar net Marso paviršiuje. Tai leistų žmonėms veikti kosmose nepatiriant tiesioginės rizikos sveikatai.
Platesnis varžybų laukas
Ar tai reiškia, kad „SpaceX“ jau privalo nerimauti, Sakurahara sako dar ne. Jis primena, kad „SpaceX“ prieš dešimt metų tik mokėsi vaikščioti, o „Honda“ turi ilgą patirtį. Todėl neatmetama, kad trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje ji taps rimta jėga.
„Honda“ nėra vienintelė, „Blue Origin“ taip pat nuosekliai artėja prie didelių tikslų. Sėkmingi „New Glenn“ bandymai rodo, kad alternatyva „SpaceX“ tampa apčiuopiama. Sparčiai juda Kinija, savo ambicijų neslepia ir Indijos kosmoso programa.
Kodėl tai gali būti gerai?
Pastarųjų metų technologijų chaosas sustiprino norą turėti daugiau nei vieną kelio pasirinkimą. Jei atsiras patikima alternatyva, daugelis rinksis stabilumą ir prognozuojamumą. Kuo daugiau žaidėjų, tuo daugiau šansų, kad proveržiai vyks greičiau.
Jeigu viskas klostysis atsakingai, konkurencija skatins naujas idėjas. Dalis jų vėliau gali sugrįžti į Žemę ir pagerinti mums įprastas technologijas. Todėl auganti kova dėl kosmoso iš esmės yra sveikas ženklas visai pramonei.
