„Honda“ generalinis direktorius ką tik patyrė gana nepatogią akimirką konferencijoje, susijusią su susijungimu su „Nissan“. Paklaustas, kodėl „Nissan“ būtų geras verslo partneris vidutinio dydžio automobilių gamintojui, Toshihiro Mibė sunkiai rinko tinkamus žodžius, kol ištarė tai, kas sukėlė juoką žurnalistų pilnoje salėje. „Tai sunkus klausimas“, – pasakė T. Mibė.
Tai buvo nuoširdus pareiškimas. Galbūt per daug sąžiningas, nes apibendrino kolektyvinį galvos kraipymą visame pasaulyje po to, kai buvo atskleistos derybos dėl susijungimo. Ar už uždangos kuriamas kažkoks supervalstybių aljansas, apie kurį pasauliui neleidžiama žinoti?
O gal tai tiesiog du automobilių gamintojai, kovojantys skirtingose srityse ir norintys suvienyti pastangas, kad išliktų konkurencingi besikeičiančioje rinkoje?
Ar apskaičiuota rizika?
Iš pirmo žvilgsnio „Honda“ ir „Nissan“ susijungimas labai panašus į paskutinį šiaudą, kuris vargiai ar nenutruks. „Honda“ sekasi neblogai – ji turi padorią benzininių automobilių liniją, populiarių gerbėjų ir stiprią hibridinių automobilių liniją, kuri ją išlaiko. Tačiau prekės ženklas patiria sunkumų su elektriniais automobiliais po to, kai žlugo jo partnerystė su „General Motors“, pradėjus gaminti „Honda Prologue“.
Pirmasis savos gamybos tolimojo nuotolio elektromobilis turėtų pasirodyti kitais metais, kai galėsime geriau suprasti, kaip kompanijos elektromobilių technologijos atitinka konkurentų galimybes. O „Nissan“? Jai neabejotinai atėjo geresnės dienos. „Nissan“ buhalterinė apskaita yra netvarkinga, pardavėjų veikla yra žlugusi, o kadaise novatoriškame elektromobilių segmente yra tik nelabai populiari „Ariya“ ir senstelėjęs „Leaf“.
Taigi, žvelgiant iš šalies, ypač turint omenyje, kad „Nissan“ gali būti ant priešiško „Foxconn“ perėmimo slenksčio, labai panašu, kad „Honda“ panoro tapti „Nissan“ baltuoju riteriu, nors T. Mibe sakė, kad susijungimas nėra gelbėjimas. Tačiau argumentai kelia abejonių. Sunku suprasti, kokią naudą gautų „Honda“, atsižvelgiant į tai, kiek daug abiejų bendrovių veikla sutampa, tačiau gali būti, kad „Yokohama“ turi nematytų paskatų, į kurias „Honda“ žmonės žiūri pro pirštus.
Pavyzdžiui, „Nissan“ dešimtmečius kūrė platų gamyklų tinklą, lojalius darbuotojus ir glaudžią tiekimo grandinę. Be to, ji turi savo svorį Pietryčių Azijoje, kur pardavimai vis dar išlaiko prekės ženklą virš vandens. Be to, „Nissan Sakura“ yra geriausiai parduodamas Japonijos elektrinis automobilis, nors techniškai tai tik „kei“ automobilis. Taigi, nors jos finansiniai rodikliai nėra patys geriausi, ji turi savo imperiją.
O gal tai susiję su jėgos agregatais. „Honda“ hibridai galėtų šiek tiek greičiau pastūmėti į priekį senstančią „Nissan“ modelių liniją su papildomomis jėgainių parinktimis. Be to, „Nissan“ elektromobilių technologija, kuri, nors ir nėra tokia brandi, kaip kai kurių kitų žaidėjų, galėtų suteikti „Honda“ pranašumą, kurio reikia, kad ji galėtų judėti į priekį besivystančioje rinkoje, o ne sustingti ir atsilikti.
Analitikai nusiteikę skeptiškai
„Pelham Smithers Associates“ automobilių analitikė Julie Boote sakė, kad „Honda“ turi bendradarbiauti su kita bendrove, kad sustiprintų savo pastangas elektromobilių ir programine įranga valdomų transporto priemonių srityje, nes ji yra vidutinio dydžio automobilių gamintoja. „Honda“, „Nissan“ ir „Mitsubishi“ jau dirba būtent ties tuo ir Honda jau pripažino, kad jai vienai kurti pažangias ir elektrines transporto priemones būtų per sunku.
Tačiau, kai Taivano „Foxconn“ rodė susidomėjimą „Nissan“ įsigijimu, „Honda“ pagrasino nutraukti partnerystę ir rizikavo, kad vėl kils nesutarimų, kaip kad buvo su GM „Ultium“ technologija. Visgi, „Honda“ nėra kvaila. Ji žino, kad „Nissan“ turi bėdų – daugelio nuomone, beveik finansiškai žlugusi. Ir T. Mibė sako, kad prieš įsipareigodama bet kokiam susijungimui, „Nissan“ turi pradėti finansiškai atsigauti, o ne „Honda“ įsipareigoti.
Atsižvelgiant į tai, kad sandorį tikimasi įforminti per ateinančius šešis mėnesius, „Nissan“ nelieka daug laiko sutvarkyti savo verslą. Sklinda gandai, kad Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija padėjo daryti įtaką sandoriui, kad „Foxconn“ neperimtų „Nissan“.
Tai sukėlė nerimą buvusiam „Nissan“ vadovui Carlosui Ghosnui, kuris nežinomybę stebi iš šono. „Tai reiškia, kad kontrolę iškeliate aukščiau už veiklos rezultatus. Asmeniškai aš nemanau, kad tai bus sėkminga“, – sakė C. Ghoshnas.
Laukia ilgas kelias
Būkime visiškai atviri, susijungimas, jei jis įvyktų, nebus stebuklingas sprendimas nė vienai iš bendrovių. Automobilių gamintojai apsidraudžia, nes susiklostė daugybė keistų aplinkybių, dėl kurių jie atsidūrė dabartinėje situacijoje – „Honda“ įvaryta į kampą, kuriame trūksta elektromobilių, o „Nissan“ – finansiniame griovyje.
Bendrovės „AlixPartners“ skaičiavimais, prekių ženklai susijungimo rezultatų nepamatys mažiausiai trejus – penkerius metus. Taigi lieka daug laiko, kad konkurencija aplenktų abu prekės ženklus, o Kinija ir toliau dominuos rinkoje, kurioje abu prekės ženklai jau dabar susiduria su didele pajėgumų pertekliaus problema.
Jei kompanijos būtų šiek tiek atviresnės dėl galimo susijungimo priežasčių, tai sukeltų didesnį pasitikėjimą pasirinkta stategija. Jei Japonijos vyriausybė, kaip kai kurie spėlioja, stumia jas į priekį, tai bent jau paaiškintų, kodėl derybos dėl susijungimo vyksta taip spontaniškai. Tačiau jei net „Honda“ generalinis direktorius negali paaiškinti, kodėl partneriu pasirenka „Nissan“, neabejotinai ant sandorio bus mestas tam tikras sąmyšis.
