Vieno iš pirmaujančių ne tik Azijoje, bet ir visame pasaulyje Honkongo miesto universiteto profesorius Honas Chanas lietuviams atskleidė, kaip tapti pasaulinio lygio aukštąja mokykla. Mūsų šalyje mokslininkas lankėsi Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) kvietimu.
H. Chano teigimu, galimybę bet kuriai aukštajai mokyklai tapti pirmaujančia pasaulyje lemia kelios priežastys. Viena svarbiausių ‒ nuo veiklos rezultatų priklausančio darbo užmokesčio sistema. Nors nemaža dalis Lietuvos akademinės bendruomenės paprieštarautų, jog tokia sistema tinkama tik verslui, svečias iš Honkongo įsitikinęs priešingai – būtent tai sudaro galimybes konkuruoti su pasaulinio lygio mokslo ir švietimo įstaigomis.
Honkongo miesto universiteto (HMU) profesorius pabrėžė, kad, nepaisant šalis skiriančio atstumo, KTU ir HMU turi daug panašumų ir bendrus tikslus, todėl abi aukštosios mokyklos turėtų plėsti bendradarbiavimą. Pirmuoju žingsniu galėtų tapti jungtinė doktorantūros programa.
Honkongo miesto universiteto profesorius Honas Chanas
Panašumų daugiau nei skirtumų
Koks jūsų pirmasis įspūdis apsilankius Lietuvoje ir Kauno technologijos universitete? Ar galite jį palyginti su Honkongo miesto universitetu?, ‒ paklausėme prof. H. Chano.
Žmonės, kuriuos sutikau KTU ir Lietuvoje, man pasirodė labai entuziastingi. Jie nori pokyčių ir naujovių. Mano įsitikinimu, pokyčiai, visų pirma, reikalingi žmonių požiūryje, išteklių valdyme ir politikoje. Tačiau nėra lengva, nes visada atsiras žmonių, kurie nebus linkę atsisakyti senosios ir pereiti prie naujosios sistemos.
Mes, kaip ir KTU, nuolat stengiamės progresuoti ir gerinti universiteto veiklą, todėl būtų tikslinga dirbti kartu, nes turime ne vieną bendrą interesą, o ir kylančios problemos panašios. Dėl bendradarbiavimo iniciatyvos plėtojimo ir atvykau į Kauną. Susitikimų metu KTU Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius prof. Sigitas Stanys ir SHMMF padalinių atstovai parodė didelį susidomėjimą bendradarbiavimo plėtimu.
Esu įsitikinęs, kad, vykdant bendras studentų mainų programas, kursus anglų kalba, bendrus mokslinių tyrimų projektus, organizuojant konferencijas ar simpoziumus čia, Kaune, arba Honkonge, sulauktume puikių rezultatų.
Dar viena galimo bendradarbiavimo sritis tarp KTU SHMMF ir HMU Humanitarinių ir socialinių mokslų koledžo ― jungtinė doktorantūros programa, pradžiai ‒ sociologijos ir viešosios politikos. HMU koledže yra 7 atskiri departamentai ir 4 mokslinių tyrimų centrai, tuo tarpu KTU SHMMF turi 4 katedras, 3 institutus ir 3 centrus. Visgi, nepaisant pavadinimų skirtumo, mano žiniomis, turime daugiau panašumų nei skirtumų.
Nori būti geriausias – skirk pakankamai išteklių
Kaip HMU tapo vienu geriausių universitetų Azijoje?
Yra trys pagrindinės priežastys. Pirmoji ‒ reikia turėti finansines galimybes. HU darbo užmokesčio mokėjimo sistema skiriasi nuo kitų valstybės lėšomis finansuojamų universitetų Honkonge. Mes nesekame valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimo sistemos pavyzdžiu, o sukūrėme savo atskirą sistemą. Mūsų universiteto padalinio vadovas uždirba 15-20 proc. daugiau nei analogiškas pareigas einantis kito Honkongo universiteto darbuotojas.
Antra, privaloma turėti labai aiškią idėją ir misiją. Visada pasirenkame kelis fakultetus ir skiriame jiems daugiau dėmesio ir išteklių negu likusiems. Šiuo metu esame sutelkę dėmesį į matematikos, fizikos, biomedicinos, komunikacijos ir žiniasklaidos, viešosios politikos mokslus. Turite įvertinti, ar visi fakultetai turi sąlygas tobulėti ir pranokti kitus, lyginant juos ne tik su universitetais Honkonge, bet ir esančiais už jo ribų.
Universitetas turi suteikti fakultetams daug ir įvairių galimybių. Pavyzdžiui, sudaryti palankesnes sąlygas akademikams atlikti mokslinius tyrimus, savo specializacijos srities tiriamuosius ir laboratorinius darbus, palengvinti duomenų rinkimą, siekiant užtikrinti kokybišką mokslinių straipsnių ir knygų rašymą.
Trečioji ir pati svarbiausia priežastis, kodėl HMU yra vienas geriausių Azijoje, – darbuotojai.
Kviečia ir „roko žvaigždes“, ir doktorantus
Kaip pavyksta atrinkti ir pasikviesti geriausius darbuotojus?
Universitetas privalo turėti labai aiškią darbuotojų priėmimo į darbą politiką. Galiu išskirti dvi samdomų darbuotojų kategorijas. Pirmoji ‒ taip vadinamos „roko žvaigždės“, tai yra garsūs visame pasaulyje akademikai, turintys įspūdingą darbo patirtį. Tokius savo srities ekspertus mes stengiamės prisivilioti dirbti HMU.
Į antrąją kategoriją patenka turintys daug potencialo jauni doktorantai, baigę studijas tokiuose prestižiniuose pasaulio universitetuose, kaip Harvardas ar Jeilis. Mes nebijome rizikuoti ir investuojame savo laiką bei išteklius į šiuos žmones, kurie yra tarsi švarus popieriaus lapas.
Mano klausimas jums: „Ar esate pasiruošę skirti nemažai savo laiko ir finansinių išteklių, siekdami, kad jūsų surinkta akademinio personalo komanda būtų pati geriausia?“ HMU visada yra pasirengęs investuoti tiek į savo esamus, tiek į būsimus darbuotojus. Mūsų strategija, priimant naujus komandos narius yra labai aiški, ir tai mes darome labai sėkmingai.
Svarbiausia – skatinti darbuotojus
Nemaža dalis Lietuvos akademinės bendruomenės mano, kad darbo užmokesčio nustatymas pagal veiklos rezultatus tinkamas verslui. Kaip vykdote savo akademinio personalo darbo vertinimą?
Viena atsakymo į šį klausimą pusė ‒ politinė. Nemanau, kad darbo užmokesčio nustatymas yra tik techninis dalykas. Universitetams, neturintiems žinomo prekinio ženklo, ilgos istorijos, didelių finansinių išteklių, sunku konkuruoti su pasaulinio lygio aukštosiomis mokyklomis. Tokia iš esmės buvo ir mūsų problema.
Tik tada, kai pradėjome klausti savęs, ką galime padaryti vardan to, kad taptume viena geriausių aukštųjų mokyklų ne tik Azijos žemyne, bet ir pasaulyje, pajudėjome į priekį. Svarbiausia yra skatinti savo darbuotojus, tada jie dirbs su atsidavimu.
Kokiais kriterijais vadovaujantis yra vertinama jūsų darbuotojų veikla?
Kiekvienais metais darbo užmokesčio didinimas yra susijęs su darbo rezultatais, kurie vertinami trimis aspektais. Vienas vertinimo kriterijus yra atlikti moksliniai tyrimai (jie sudaro 40 proc. galutinio vertinimo), antrasis yra dėstymas (40 proc.) ir trečiasis ‒ paslaugos (20 proc.).
Anglų kalba – būtina
Į ką reikia koncentruoti dėmesį studijų metu, siekiant sėkmingos karjeros ateityje?
Kiekvienais metais, prasidedant naujam semestrui, kviečiu savo studentus paklausti savęs: „Kokios yra jūsų stiprybės ir kokie yra jūsų trūkumai?“. Kai pamatau jų susimąsčiusius veidus, užduodu kitą klausimą: „Kaip ketinate įveikti savo trūkumus ir dar labiau pabrėžti savo stipriąsias puses?“.
Rasti atsakymus reikia tam, kad studijas baigę studentai mylėtų savo darbą ir būtų pasirengę bet kokiems iššūkiams. Tik tuomet, kai busi pasirengęs pats, galimybė bus pasirengusi tau.
Taip pat labai svarbu mokėti užsienio kalbas. Šiandienos kontekste, negalintys bendrauti ir susikalbėti kita nei savo gimtąja kalba, yra patekę į rimtą bėdą. Nebūsite pajėgūs konkuruoti su jaunimu iš kitų valstybių, kurių anglų kalbos žinios yra puikios.
Paradoksas, tačiau iš užsienio atvykę studentai, studijuojantys kinų nacionalinę kalbą, ją moka daug geriau negu Honkongo studentai. Nuo 1997 metų, kai Honkongas buvo grąžintas Kinijai, vaikai jau darželyje pradeda mokytis kinų nacionalinės kalbos.
