Yra vietų, kurios atrodo per didelės, per triukšmingos ir per įspūdingos, kad joms dar reikėtų interneto triukų. Hooverio užtvanka Kolorado upėje, Juodajame kanjone, pastatyta 1931–1936 metais, akivaizdžiai priklauso būtent tokioms. Prie jos žmogus pirmiausia pamato betoną, bedugnę ir konstrukcijos mastą, o tik po akimirkos prisimena, kad tai sukurta ne grožėtis, o suvaldyti upę, kaupti vandenį ir gaminti energiją.
Užtvanka siekia apie 221,4 metro aukštį, o jos viršaus plotis – beveik 380 metrų. Galbūt todėl bet kuris vaizdo įrašas, bandantis šį inžinerinį milžiną parodyti iš netikėtos perspektyvos, taip greitai sužadina vaizduotę.
Tai ne vanduo, tekantis į viršų – tai oras, laimintis prieš vandens lašelius
Svarbiausia – Hooverio užtvanka staiga neatšaukia fizikos dėsnių. Vaizduose matomas reiškinys dažniausiai pasireiškia dienomis, kai pučia labai stiprus vėjas: oro srautas Juodajame kanjone gali viršyti 80 km/val. Tokiomis sąlygomis vanduo, išlietas nuo krašto, beveik akimirksniu suyra į smulkias daleles – lašelius ir dulksną. Tuomet tai jau nebėra vientisa srovė, kuri paklūsta įprastam kritimui, o veikiau lengvas „aerozolis“, kurį oro judėjimas gali veikti itin efektyviai.
Būtent todėl triukas atrodo toks įspūdingas. Čia nematome jokios gravitacijos anomalijos – tai situacija, kai aerodinaminė varža ir vietiniai kylantieji oro srautai yra pakankamai stiprūs, kad „pagautų“ smulkiais lašeliais virtusį vandenį. Jei lašelis turi menką masę ir patenka į zoną, kur oras kyla į viršų arba atstumia jį nuo sienos, vizualiai gali pasirodyti, kad vanduo krenta „ne ta kryptimi, kuria turėtų“.
Reikšmę turi ir pati užtvankos forma. Didžiulė siena ir vieta siaurame kanjone lemia, kad oras čia elgiasi visai kitaip nei paprastoje apžvalgos aikštelėje. Oro masės nukreipiamos, suspaudžiamos ir nukrypsta dėl reljefo bei pačios konstrukcijos. Prie to prisideda ir įkaitęs betonas bei kanjono geometrija, todėl vietinės sąlygos gali tapti itin specifinės.
Dar viena detalė, kuri dažnai pasimeta virusiniuose įrašuose: kai kas nors tiesiog išpila vandenį nuo krašto ir pamato, kad jis grįžta dulksna, tai neturi nieko bendra su įprastu užtvankos darbu potvynių metu. Oficialiai Hooverio užtvanka neturi išleisti vandens per viršų. Tam skirti specialūs angų mazgai, įrengti maždaug 8,2 metro žemiau viršaus, kurie gali praleisti apie 5660 kubinių metrų vandens per sekundę.
