Lietuvai ir kitoms pasaulio šalims stengiantis kuo greičiau įsivesti 5G ryšį, pirmiausia būtina sukurti įstatyminę bazę, užtikrinti reikiamą infrastruktūrą, pritraukti investicijas, antraip šios technologijos potencialo nepavyks išnaudoti. Apie tai IQ forume „5G Lietuvoje: rizikos, iššūkiai ir galimybės“ kalbėjo „Huawei“ Skandinavijos ir Baltijos šalių regiono vykdantysis viceprezidentas Kennetas Fredriksenas. Vis dėlto, jo teigimu, ryšio diegimą lydintis siekis užtikrinti nacionalinį saugumą įgyvendinamas remiantis geopolitiniais interesais, skatinančiais įteisinti politiškai orientuotus įstatymus bei iš rinkos pašalinti tam tikrus tiekėjus. Tačiau ši strategija, K. Fredrikseno nuomone, Lietuvoje 5G infrastruktūros saugumo neužtikrintų, o tik smukdytų konkurenciją, sustabdytų skaitmeninės ekonomikos plėtojimą ir išaugintų paslaugų kainas vartotojams.
Siūlo atriboti politiką ir saugumą
Šiuo metu Lietuva, skirtingai nei dalis kitų Europos šalių, juda link to, jog techninį – 5G saugumo – užtikrinimo klausimą bando spręsti politinėmis priemonėmis. Anot K. Fredrikseno, tam tikrų gamintojų ribojimas vien dėl jų kilmės šalies yra nesuprantamas. Tam, pašnekovo nuomone, trūksta ir logikos, nes telekomunikacijų bendrovių tiekimo grandinė yra tarptautinė, o visos bendrovės įrangos gamybai naudoja skirtingose pasaulio šalyse, tarp jų – ir Kinijoje, pagamintas dalis.
„Tai galbūt pirmasis atvejis Europoje, kai sėkmingą telekomunikacijų infrastruktūrą bandoma sukurti pašalinant tam tikrus tiekėjus. Pavyzdžiui, automobilių pramonė, kurioje saugumo, pasitikėjimo standartai ypač aukšti ir griežti, remiamasi būtent jais, o ne kilmės šalimi. Tačiau Lietuvoje, deja, labai sudėtingą 5G technologijos diegimą bandoma reguliuoti politiniais sprendimais. Visi esame globalios tiekimo grandinės dalis, kuria paremtas šios technologijos vystymas. Todėl bandymas sukurti rėmus, atskiriančius tam tikrus dalyvius tik dėl to, kad jų būstinė yra specifinėje šalyje, neišspręs nei saugumo, nei skaidrumo klausimų“, – akcentuoja K. Fredriksenas.
Pasak jo, bendrovė tvirtai paremtų Lietuvą kuriant labai griežtas saugumo patikras, bet pastarosios turi būti paremtos objektyviais, skaidriais ir faktais pagrįstais reikalavimais.
„Politika nuolatos keičiasi. Negali nuspėti, kokia jos ateitis, kas bus tavo politiniai draugai rytoj. Dėl to svarbu užtikrinti 5G ryšio taisykles, kurios būtų apsaugotos nuo politinės įtakos. Saugumas privalo nepaisyti jos aplinkos. Šie reikalavimai 5G tinkluose turėtų būti užtikrinti esant bet kokiai politinei situacijai, tačiau jeigu jis bandomas kurti politinėmis priemonėmis, gali nutikti atvirkštinis variantas“, – pabrėžia K. Fredriksenas.
Patikrai yra pasiruošę
Jis siūlo remtis praktika, taikoma kitose Europos Sąjungos šalyse. Dalyje pastarųjų renkantis tiekėjus planuojama remtis 5G standartais, vadinamais „5G Security Toolbox“. Jie numato, kokius technologinius kriterijus įranga turi atitikti, kad ją būtų galima laikyti saugia.
„Pavyzdžiui, Suomija ir Vokietija, priešingai nei Lietuva, didžiausią dėmesį skiria tam, kad gamintojų įranga atitiktų saugumo kriterijus. Tuomet pagal juos tikrinama visų gamintojų įranga. Nors minėtos šalys pasilieka teisę išmesti tam tikrus tiekėjus iš rinkos, to priežastis turi būti paremta įrodomais faktais ir realiomis grėsmėmis“, – teigia K. Fredriksenas.
Kadangi „Huawei“ įranga buvo tiriama daugiau kartų nei kitų tiekėjų, bendrovė įvedė labai griežtus vidinius kibernetinio saugumu reikalavimus, kuriuos taiko ilgesnį laikotarpį nei didžioji dalis konkurentų. Be to, ji pirmoji patikrinta tarptautinės mobiliojo ryšio operatoriams atstovaujančios organizacijos GSMA sukurtą itin kruopščią patikrą, pavadintą „NESAS“.
„Tokių taisyklių yra daug. Todėl tikiu, kad Europai ir verslui svarbu sutarti dėl bendrų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima pretenduoti tapti 5G įrangos tiekėju kuriant kritinę infrastruktūrą. Šią idėją „Huawei“ skatina jau ilgą laiką, nes mes tikime, jog toks būdas yra geriausias įrangai patikrinti. Tačiau tai pavyks tik dirbant kartu ir atsisakant politikos, kuri 5G saugumo nesprendžia“, – kalba K. Fredriksenas.
Sumažėjus konkurencijai išaugtų kainos
Anot pašnekovo, įteisinus politiškai orientuotus įstatymus ir iš rinkos pašalinus tam tikrus tiekėjus, gali smukti konkurencija bei sumažėti investicijos į 5G plėtrą. Kartu tai išaugintų ir paslaugos kainas. Visgi įvardinti tikslius skaičius, kiek Lietuvai kainuotų konkrečios bendrovės pašalinimas iš 5G telekomunikacijų tinklų, yra sudėtinga, nes tam reikia tyrimų ir analizės, o jų daryti nesiruošiama. Tačiau spėjama, jog suma atsieitų nuo kelių dešimčių iki šimtų milijonų eurų.
„Neaišku, kas ją dengtų – vartotojai, operatoriai ar valstybė. Be to, mažėjant konkurencijai, ypač, kai yra vos keli tiekėjai, istoriškai auga ir kainos. Kartu pabrangusi įranga, greičiausiai, reikštų ir padidėjusius mobilaus interneto paslaugų įkainius vartotojams. Šis verslas yra globalus ir realybė šiandien tokia, jog tėra vos keli tiekėjai, galintys pasiūlyti 5G technologiją. Konkurencija jau dabar yra gana ribota. Pašalinus lyderį, ji dar labiau sumažėtų“, – reziumuoja „Huawei“ atstovas.
