Kelionių metu dažnai galvojame apie maršrutus, nakvynę ar lagamino turinį, bet retas kuris rimtai susimąsto apie tai, kokia valiuta atsiskaityti kortele. Ir vis dėlto, būtent čia slypi dažna, brangiai kainuojanti klaida, atsiskaitymas ne vietine, o eurų valiuta.
Bankų atstovai įspėja, kad nors kortelės leidžia jaustis patogiai ir saugiai, netinkamai pasirinkta valiuta mokėjimo metu gali gerokai padidinti bendrą išlaidų sumą. Tomas, dažnai vykstantis į Lenkiją apsipirkti, pasakojo, kad neseniai sodinukų turgelyje pasirinko atsiskaityti eurais, nors kortelės skaitytuvas siūlė zlotus.
Pardavėja dar bandė perspėti, bet Tomas, kaip pats sako, „iš įpročio“ pasirinko eurus. Tik vėliau jis suprato, kad taip elgdamasis nuolat permokėdavo, nes prekybininko taikomas valiutos keitimo kursas buvo žymiai nepalankesnis nei jo banko siūlomas.
Kur slypi skirtumas?
Bankų atstovai aiškina, kad tokiais atvejais prekybininkas dažnai taiko vadinamąją dinaminę valiutos konversiją, kai eurais mokantis klientas patenka į sistemą, kurioje valiutos keitimo sąlygas nustato ne bankas, o pats prekybininkas.
Tai ypač dažnai pasitaiko turistinėse vietose, kur prekeiviai taiko savo kursus, kartais net 4–8 proc. didesnius nei bankų. Tuo tarpu mokant vietine valiuta, pavyzdžiui, zlotais, kronomis ar kita, valiutos keitimas vyksta per kliento banką, kuris taiko aiškią, skaidrią sistemą.
Kai kuriais atvejais mokestis siekia 2 proc., kitais – 2,75 proc., priklausomai nuo banko, kortelės tipo ir valiutos operatoriaus. Pavyzdžiui, su kredito kortelėmis gali būti taikomi mažesni mokesčiai nei su debeto kortelėmis, tačiau bendras principas išlieka tas pats, pasirinkus atsiskaitymą vietine valiuta, dažniausiai mokama mažiau.
Visgi daug žmonių klysta manydami, kad atsiskaitymas eurais yra saugesnis ar universalesnis. Tai klaidingas įsitikinimas, kurį, pasak bankų, kai kurie prekybininkai sąmoningai išnaudoja. Klientas spaudžia „EUR“, manydamas, kad elgiasi teisingai, o iš tiesų leidžia uždirbti daugiau tiems, kurie nustato nepalankesnį keitimo kursą.
Ką daryti, kad nepermokėtumėte?
Mokėjimų sprendimų specialistai pabrėžia, kad prieš patvirtinant mokėjimą kortele, būtina įdėmiai peržiūrėti pasiūlymą ekrane. Jei ten nurodomas valiutos keitimo mokestis yra didesnis nei 2 proc., labai tikėtina, kad tai nėra palankus sprendimas klientui.
Tokiu atveju naudinga rinktis vietinę valiutą ir leisti konversiją atlikti bankui, su kuriuo esate sudarę kortelės sutartį.
Šiuo metu Lietuvoje dauguma bankų už valiutos konvertavimą taiko nuo 2 iki 2,75 proc. mokestį. Tai yra palyginti stabilus, aiškus tarifas, kurį dažnai galima rasti kortelės naudojimo sąlygose ar banko internetinėje bankininkystėje.
Tuo tarpu užsienio prekybininkų nustatyti mokesčiai dažnai lieka nematomi iki paskutinės sekundės, o kai kada net ir nepateikiami aiškiai. Dėl to žmonės grįžę iš kelionės pastebi didesnes nei tikėtasi sąskaitas.
Situaciją dar paaštrina tai, kad šiuo metu pastebimai didėja keliautojų srautai. Lietuvos oro uostų duomenimis, vien per šių metų balandį keleivių skaičius išaugo daugiau nei dešimtadaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kuo daugiau kelionių – tuo dažniau susiduriama su valiutų keitimo klausimais, todėl šis niuansas tampa vis aktualesnis.
Paprastas patarimas visiems – jeigu keliaujate į šalį, kurioje naudojama kita valiuta nei euras, visuomet rinkitės atsiskaitymą ta valiuta, kuri galioja toje šalyje. Tokiu būdu galite išvengti papildomų, dažnai nematomų mokesčių.
Ir nepamirškite, jei pasirinksite netinkamą valiutą, permokėsite ne vieną, o kelis kartus per kelionę. Tai gali sudaryti nemenką sumą, kurią tikrai galėtumėte panaudoti prasmingiau.
