Ieškote gyvenimo prasmės? Mokslas sako, kad ji slypi ne ten, kur dauguma jos ieško

Metų pradžia dažnai siejasi su dideliais gyvenimo pokyčiais, kuriais tikimės pasijusti labiau įsižeminę, labiau patenkinti ar labiau valdantys savo gyvenimą. Galbūt nusprendėte pakeisti karjerą, išvykti gyventi į užsienį ar nubėgti maratoną.

Tačiau ilgalaikę prasmę retai kuria dramatiškos permainos. Ji formuojasi iš to, ką darome nuolat. Elgesio mokslai rodo, kad gyvenimo prasmė kuriama po vieną, pasikartojantį veiksmą.

Kitaip tariant, prasmė nėra tai, ką „atrandame“ po ilgų ieškojimų. Tai – tai, ką mes patys sukuriame, žengdami mažus, bet prasmingus žingsnius vėl ir vėl.

Tad kaip tai veikia praktiškai? Ir kokių konkrečiai veiksmų čia reikia?

Kas yra gyvenimo prasmė?

Psichologijoje gyvenimo prasmė siejama su jausmu, kad gyvenimas yra nuoseklus, turintis tikslą ir susijęs su tuo, kas mums iš tiesų rūpi.

Žmonės, kurie dažniau išgyvena prasmingumo jausmą, paprastai turi geresnę savijautą, patiria mažiau streso ir depresijos, lengviau atsigauna sunkesniais gyvenimo periodais.

Kai prasmės trūksta, žmogus gali jaustis tarsi be atramos taško, „plaukiantis pasroviui“, net jei objektyviai žiūrint viskas nėra blogai.

Gyvenimas dažniausiai atrodo prasmingas tuomet, kai laiką leidžiame darydami tai, kas mums išties svarbu ir kas suteikia savotišką atlygį. Tai nebūtinai džiaugsmo ar euforijos jausmas, bet tylus „buvo verta“ pojūtis. Padėti draugui, ko nors mažo išmokti, pasistūmėti darbe, pasidalinti nuoširdžia akimirka su kitu žmogumi – visa tai gali padėti pasijusti labiau gyviems ir įsižeminusiems.

Tokios patirtys yra teigiamo pastiprinimo pavyzdžiai – tai elgesys, kuris „grąžina“ kažką atgal: energiją, pasididžiavimą, pasitenkinimą ar ryšį su kitais. Ilgainiui šie maži atlygiai stiprina elgesio modelius, kurie padeda gyvenimui įgauti kryptį ir prasmę.

Priešingai, kai dažniausiai veikiame vien tam, kad išvengtume nemalonių išgyvenimų – atšaukiame planus, užsidarome, kai neramu ar per daug, atidėliojame mums svarbius darbus – akimirksniu gauname palengvėjimą, bet netenkame galimybės patirti tai, kas iš tiesų praturtina gyvenimą.

Daug naudingesnis modelis – žengti mažus žingsnius net tada, kai motyvacijos trūksta. Išsiųsti žinutę, pradėti darbą, trumpam išeiti į lauką – tai maži startai, kurie dažnai uždega tą pasitenkinimą ar viltį, kurios, kaip manėme, dar „neatėjo“.

Kodėl vienkartiniai pakilimai neveikia ilgam?

Vadinamasis hedoninis bėgimo takelis paaiškina, kodėl pavienės malonios akimirkos retai sukuria ilgalaikę prasmę. Psichologai šiuo terminu vadina mūsų polinkį gana greitai grįžti į įprastą emocinį foną po teigiamų įvykių.

Prie malonių dalykų ir įvykių prisitaikome stebėtinai greitai: nusiperkame ką nors naujo, pasiekiame tikslą, išvykstame trumpoms atostogoms. Perdegęs darbuotojas po savaitgalio išvykos gali pasijusti geriau, tačiau vos sugrįžus pirmadieniui, efektas greitai išblėsta.

Ypatingos akimirkos vis tiek yra svarbios – jos kuria prisiminimus, padeda „suskirstyti“ metus į reikšmingesnius etapus. Tačiau jos nepakeičia mūsų gyvenimo, jei nėra lydimos mažų, bet nuolatinių pokyčių kasdienėse rutinose, ribų nustatyme ir santykiuose.

Prasmė remiasi įvairovėje

Gerovė yra stabilesnė, kai ją palaiko daugybė nedidelių, nuolatinių „atlygių“ šaltinių. Jei visa prasmė paremta tik darbu, vienais santykiais ar vienu užsiėmimu (pavyzdžiui, sportu), bet kokia krizė toje srityje stipriai sudreba ir bendrą savijautą.

Tačiau kai prasmė remiasi keliomis sritimis – draugystėmis, mokymusi, kūryba, fiziniu aktyvumu, indėliu į bendruomenę, šeima, ryšiu su gamta, dvasingumu – atsiranda daugiau atramos taškų.

Geriausia tai, kad prasmingam gyvenimui nereikia nei idealaus įkvėpimo, nei didelių, viską keičiančių sprendimų. Jis kuriamas mažais elgesio pokyčiais, kuriuos galima pradėti bet kada.

Kas iš tikrųjų padeda kurti prasmę?

Trys žemiau aprašyti, tyrimais pagrįsti žingsniai gali padėti įnešti daugiau prasmės į kasdienybę.

1. Pirmiausia atsigręžkite atgal, tik tada judėkite pirmyn

Prieš užsibrėždami naujus tikslus, verta sąmoningai apmąstyti praėjusius metus. Paklauskite savęs: kuo esu labiausiai patenkintas ar dėkingas? kas man suteikė daugiau energijos ar krypties? kas ją priešingai – seko ar slopino? ko vengiau, nors tai man iš tiesų buvo svarbu?

Taip lengviau pamatyti, kokie elgesio modeliai, santykiai ir rutinos jus tyliai palaikė, o kur „prasmės portfelis“ tapo per siauras.

2. Išsirinkite dvi ar tris jums svarbias sritis

Prasmingi pokyčiai retai atsiranda iš grandiozinių pasižadėjimų. Daug patikimesnis kelias – pasirinkti dvi ar tris gyvenimo sritis, kurios jums svarbios: pavyzdžiui, sveikatos gerinimas, santykio pagilinimas, naujo dalyko mokymasis, įsitraukimas į bendruomenės veiklą, tėvystės ar motinystės įgūdžių stiprinimas.

Kiekvienoje srityje nusistatykite po vieną mažą, realų veiksmą. Tikslas – ne apversti gyvenimą aukštyn kojomis, o švelniai praplėsti prasmingų „atlygių“ šaltinius.

Plane užfiksuokite tik pirmą žingsnį: trumpą pasivaikščiojimą, vieno puslapio perskaitymą, vienos žinutės išsiuntimą, vieno trumpo teksto parašymą, kelių minučių praktikos laiką. Pradžioje didžiausias pasiekimas – ne rezultatas, o pats faktas, kad pradėjote, kad ir kaip mažai.

Būkite sau atlaidūs. Liga, stresas, nuovargis, kiti įsipareigojimai kartais neišvengiamai sujauks planus. Svarbiausia – vėl ir vėl, švelniai ir be saviplakos, grįžti prie elgesio, kuris atspindi, kokiu žmogumi norite būti.

3. Susikurkite aplinką, kurioje lengva elgtis taip, kaip norite

Pasitelkite aplinkos užuominas, padedančias pradėti. Iš vakaro pasiruoškite drabužius ėjimui, užsirašykite priminimą, dienoraštį laikykite ten, kur jį tikrai pamatysite, pavyzdžiui, prie lovos.

Mažinkite trukdžius. Dažniausiai naudojamus daiktus laikykite aiškiose vietose, dėmesį blaškančius dalykus – atokiau. Susitvarkykite erdvę tiek, kiek reikia, kad prasmingus veiksmus atlikti būtų kuo paprasčiau ir sklandžiau.

Prijunkite naujus įpročius prie senų. Pavyzdžiui: perskaitykite vieną puslapį prieš rytinę kavą, ištempkite raumenis prieš atsidarydami elektroninį paštą, tris minutes parašykite dienoraštyje prieš valydamiesi dantis.

Toks jungimas dalį naštos perkelia nuo valios pastangų ant rutinos. Kuo mažiau sprendimų ir vidinių derybų reikės kiekvieną kartą, tuo lengviau taps nuosekliai kurti tai, kas jūsų gyvenimui suteikia prasmės.