Ignalinos Atominės Elektrinės (IAE) šešėlis, krintantis ant kaimyninio miesto Ignalinos, ilgus metus turėjo įtakos turistų srautams.
Černobylio tragedija žmonių galvose pasėjo, o nesena avarija Japonijos Fukušima Daiči atominėje elektrinėje sustiprino sunkiai išgyvenamus stereotipus: atominė – tai radiacija ir mutacijos. Per 50 kilometrų nuo IAE nutolęs kurortas, šiemet švenčiantis savo 145-metį, tebekovoja su nepagrįstomis turistų baimėmis.
Kurortas prie atominės elektrinės
Bijantys radiacijos aplenkia Ignaliną, ignoruodami net Aukštaitijos nacionalinį parką, kurorto statusą, gausybę siūlomų pramogų. Pasak Ignalinos Turizmo informacijos centro direktoriaus Edmundo Kilkaus, dėl to kalta informacijos stoka.
„Dirbdami susidūrėme su situacija, kad net po IAE uždarymo Ignalinos miestas turistams ir netgi kelionių operatoriams asocijuojasi su atominę. Tačiau Ignalinai jau treti metai kaip suteiktas kurorto statusas, svečiams siūlome turiningą laisvalaikį gamtos prieglobstyje: nuo kaimo turizmo iki sporto pramogų“, – sakė E. Kilkus.
Ignalinos atominės elektrinės vardas Ignalinos miestui ilgą laiką buvo tikra rakštis. Dar 2006 m. Ignalinos rajono savivaldybė pareiškė, kad IAE pavadinimas klaidina rajono ir miesto svečius, ir pareikalavo jį pakeisti. Iš tiesų, miestas ir atominė nieko bendro neturi: IAE įsikūrusi Visagino savivaldybės teritorijoje, vos už 6 km nuo Visagino miesto, o pavadinimas IAE pasirinktas dėl to, kad statybų metu Ignalina buvo arčiausia gyvenvietė. Visaginas anuomet tik pradėtas statyti būsimiems atominės darbuotojams ir miesto statuso dar neturėjo. Planuojama nauja atominė elektrinė jau turės Visagino vardą.
„Medalis turi dvi puses. Viena vertus, Ignalinos atominė atbaidė dalį turistų, pamėgusių rajoną, ypatingai Palūšę, iki IAE atsiradimo, kita vertus, pritraukė smalsius skandinavus: jie atvykdavo tikėdami, kad nuo Ignalinos iki atominės – keli žingsniai, ir jie nuvyks į ekskursiją“, – apie IAE poveikį rajonui kalbėjo E. Kilkus. – „Šiandien turistų Ignalinoje daugėja. Liepą miestas švęs 145-ąjį jubiliejų, tikimės turistų susidomėjimo“.
Nerimas dėl radiacijos – be pagrindo
Pasak Radiacinės saugos centro (RSC) direktorius Albino Mastausko, Ignalina bijantiems radiacijos turėtų būti vienas optimalių variantų poilsiauti, kadangi po Černobylio avarijos mažiausiai nukentėjo šiaurinė ir rytinė Lietuvos dalys, kur miestas ir įsikūręs.
„Šiandien radiacinis fonas Ignalinoje grėsmės nekelia ir atitinka šalies vidurkį. Jau kelis dešimtmečius atliekame lyginamuosius Kupiškio rajono ir Ignalinos rajono radiacijos matavimus, rezultatai rodo, kad apšvitos lygis nesiskiria“, – sakė Albinas Mastauskas.
Jo teigimu, Ignalinos atominės elektrinės įtakos zonoje esančios Ignalinos gyventojams ir svečiams tenkanti apšvita neviršija leistinos normos. „Visose valstybėse yra nustatyti kriterijai, kokią apšvitą gali gauti šalia atominių gyvenantys žmonės. Atominės elektrinės – tiek uždaryta IAE, tiek planuojama nauja – yra projektuojamos taip, kad jos negali turėti didesnės, nei leidžia normos, įtakos gyventojams“, – paaiškino A. Mastauskas.
Nederėtų pamiršti, kad radiacijos porciją gauna ir nesilankę IAE įtakos zonoje. „Kasdien susiduriame su vadinamąja gamtine apšvita, kitaip sakant, kosmine spinduliuote, bei gamtoje esančiais radionuklidais. Medicininei diagnostikai pasitelkiamas rentgeno aparatas taip pat skleidžia spinduliuotę. Jau nekalbu apie profesinę apšvitą, kurią gauna, pavyzdžiui, branduolinės energetikos srities darbuotojai. Tačiau šios apšvitos dozės reglamentuotos, tad Lietuvoje neturime atvejų, kai apšvita būtų viršyta“, – sakė A. Mastauskas.
Ignalinos ar kitos Lietuvos vietos radiacinį foną galima pasitikrinti Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistemos (RADIS) svetainėje. „Radiacijos lygį Lietuvoje matuoja radioekologinė monitoringo sistema, už kurią atsakinga Aplinkos ministerija. Ši sistema veikia nenutrūkstamai ir bet koks pokytis, kuris įvyktų valstybės teritorijoje ar būtų sąlygotas įvykių kitose valstybėse, iš karto būtų užfiksuotas, suveiktų aliarmo signalas. Aplinkos apsaugos agentūra sureaguotų – iškart informuotų visas institucijas ir savivaldybių administracijas, kurios patektų į rizikos zoną“, – aiškino specialistas. Kilus abejonėms ar įtarimams A. Mastauskas kviečia kreiptis į RSC: konsultacijos, kaip ir visi tyrimai, gyventojams yra nemokami.
