Per visus 2024 metus Lietuvos gyventojai sukčiams atidavė daugiau nei 17 mln. eurų. Tokią statistiką pateikia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.
Bendra bandymų suma, kurią nusikaltėliai mėgino išvilioti, siekė net 35 mln. eurų, tačiau finansų įstaigoms pavyko laiku sustabdyti įtartinus mokėjimus, išsaugojus daugiau nei 15 milijonų eurų.
Tokie skaičiai rodo ne tik sukčių aktyvumą, bet ir tai, kaip stipriai jie prisitaiko prie šiuolaikinių žmonių įpročių, o būtent per skaitmeninius kanalus.
Vienas dažniausių sukčiavimo būdų – tai el. laiškai, kurių turinys iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg tikras. Juose dažnai minima skola, priminimas apie pradelstą mokėjimą ar kvietimas susimokėti nedelsiant, kad būtų išvengta papildomų sankcijų.
Tokia žinia veikia psichologiškai net ir neturint skolų, daugelis žmonių linkę pasitikėti oficialiai atrodančiu laišku ir spaudžiami emocijos atlieka mokėjimą. Būtent šiuo greitu sprendimu ir naudojasi sukčiai.
Puikus to pavyzdys, nesenas incidentas, kai „Ignitis“ klientas gavo laišką, kurio iš tiesų bendrovė nebuvo siuntusi. Laiškas atrodė įtikinamai – buvo panaudotas įmonės pavadinimas, pateikta skolos suma, pridėta nuoroda „Mokėti“.
Tačiau įsigilinus, pasimatė keletas detalių, kurios išduoda klastotę. Siuntėjo el. pašto adresas skyrėsi nuo oficialaus „Ignitis“ adreso, o laiško turinyje buvo akivaizdžių gramatikos klaidų, logotipo iškraipymų bei trūko konkrečių duomenų apie klientą – nei vardo, nei adreso, nei kliento kodo.
Tikros įmonės, ypač tokios kaip „Ignitis“, visuomet siunčia personalizuotus laiškus iš oficialių el. pašto adresų ir užtikrina kalbos taisyklingumą.
Sukčiai dažnai kliaujasi skubos efektu. Jie nori, kad žmogus sureaguotų greitai, nespėjęs susimąstyti. Todėl el. laiškuose dažnai vartojama bauginanti terminologija – terminai, grasinimai delspinigiais ar paslaugos atjungimu. Visa tai kuria įtampą.
Tokiose situacijose svarbiausia yra nepasimesti ir neskubėti. Jei gaunate laišką apie tariamą įsiskolinimą, pirmas žingsnis turėtų būti patikrinimas savitarnos sistemoje. Pavyzdžiui, „Ignitis“ klientai informaciją apie savo sąskaitas ir mokėjimus gali rasti prisijungę prie mano.ignitis.lt.
Taip pat verta susisiekti su klientų aptarnavimu telefonu arba el. paštu, ne per gautame laiške esančias nuorodas, bet naudojant oficialius įmonės kontaktus.
Kitas svarbus aspektas – nuorodos laiškuose. Sukčiai dažnai prideda aktyvių mygtukų ar hipersaitų, vedančių į netikrus puslapius. Prieš spaudžiant, visada verta užvesti pelę ant nuorodos ir pažiūrėti, koks yra tikrasis internetinis adresas.
Jei jis ilgas, painus, sudarytas iš atsitiktinių simbolių ar neturi nieko bendra su įmonės svetaine – tai rimtas signalas, kad jus bandoma apgauti. Paspaudus tokią nuorodą, galima ne tik patekti į sukčių sukurtą netikrą mokėjimo aplinką, bet ir užkrėsti kompiuterį virusu ar kenkėjiška programine įranga, kuri pavagia prisijungimus, slaptažodžius ar net bankinę informaciją.
Kalbos klaidos yra dar vienas lengvai pastebimas sukčių pėdsakas. Oficialios įmonės skiria daug dėmesio komunikacijos kokybei. Tad jei laiške matote netaisyklingą linksnių vartojimą, nenaudojamas lietuviškas raides ar akivaizdžiai keistą sakinių struktūrą, tai turėtų kelti įtarimą.
Profesionaliai rašyti laiškai tokių klaidų neturi. Galiausiai, svarbu priminti, kad sukčiai veikia ne tik per el. laiškus. Jie gali skambinti telefonu, siųsti SMS ar net imituoti prisijungimo langus prie savitarnų sistemų.
Dėl to būtina būti budriems ir ne tik tada, kai gaunate kažką įtartino, bet ir kasdienėje skaitmeninėje aplinkoje. Svarbiausi 5 dalykai, išduodantys, kad tai ne „Ignitis“ siųstas laiškas:
- Neaiškus siuntėjas – „Ignitis“ laiškai siunčiami tik iš [email protected] adreso.
- Netikslus logotipas – bendrovės laiškuose visada yra „Ignitis“ logotipas.
- Nėra kliento duomenų – siųsdami asmeninius laiškus „Ignitis“ visada nurodo adresą ir kliento kodą, o kartais – vardą ir pavardę.
- Nežinia, kur vedanti nuoroda „Mokėjimas“ – bendrovės nuorodos veda į ignitis.lt svetainę, mano.ignitis.lt savitarną.
- Gramatinės klaidos – bendrovė gerbia savo klientus ir laiškus rengia taisyklinga lietuvių kalba.
Sukčiavimo atvejų daugėja ne todėl, kad žmonės tampa naivesni, bet todėl, kad metodai vis išmanesni. Tačiau žinios, budrumas ir įprotis tikrinti informaciją – tai ginklai, kurie iš tiesų veikia. Todėl prieš paspaudžiant, pervedant ar atiduodant bet kokią informaciją, verta sustoti ir pagalvoti. Viena minutė atidumo gali išgelbėti tūkstančius.
