Nelegalūs ardytojai superka, perrenka ir perdaro ne tik paspirtukų, riedžių ar dviračių, bet ir kur kas pavojingesnes – elektromobilių baterijas, nereikalingus jų elementus išmesdami į atliekų konteinerius. Toks neatsakingas elgesys reiškia viena: dešimt pastarojo meto gaisrų atliekų rūšiavimo gamyklose – ne pabaiga.
„Regitros“ duomenimis, iki šių metų birželio 1-osios Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 114,9 tūkst. elektra bei elektra ir benzinu varomų M1 klasės automobilių, iš kurių 18 354 – grynieji elektromobiliai. Hibridinių automobilių (benzinas / elektra) iki šių metų birželio 1-osios iš viso užregistruota daugiau nei 96,6 tūkst. Sausio–gegužės mėnesiais Lietuvoje užregistruota 918 naujų ir 1761 naudotas grynasis elektromobilis.
Aplinkos apsaugos instituto (AAI) atlikto vertinimo duomenimis, Lietuvoje eksploatuojamose visų kategorijų elektrinėse transporto priemonėse yra daugiau kaip 11 tūkst. tonų elektrinių transporto priemonių baterijų, kasmet susidaro daugiau nei 1000 tonų šių atliekų, tačiau 2022 metais atliekų tvarkytojai sutvarkyti priėmė tik 1,86 tonų pramoninių (įskaitant elektromobilių) baterijų atliekų. Kur atsidūrė visos likusios pavojingos atliekos?
Skelbimų portaluose galima rasti pasiūlymų parduoti netinkamas naudoti elektromobilių baterijas. Nelegalūs ardytojai tinkamus pakartotiniam naudojimui elektromobilių baterijų elementus panaudoja kitoms elektromobilių baterijoms „prikelti“ arba paverčia energijos kaupikliais žvejybai, kemperiams, saulės elektrinėms, savadarbėmis išorinėmis baterijomis ir pan.
„Neteisėtai surinktos ir neprofesionalių ardytojų „tobulinamos“ elektromobilių baterijos kelia didžiulį pavojų aplinkai ir žmonėms. 7–10 metų tarnavusios elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių ličio baterijos iš tiesų gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos ir būti panaudotos kitiems tikslams, pavyzdžiui, kaip energijos saugykla namams ir pramonei, tik šį darbą privalu patikėti oficialiems atliekų tvarkytojams, o ne rizikuoti pavojingas baterijas ardant garažuose ar butuose“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Prarandamos vertingos žaliavos
Pašnekovė įspėja: jei skelbimų portale jūsų dėmesį patraukė skelbimas apie superkamas bet kokios būklės elektromobilių baterijas, turėtumėte būti atidūs. Lietuvoje veikia naudotų elektromobilių baterijų tvarkymo sistema, kuomet oficialūs atliekų tvarkytojai surenka naudotas baterijas, jas saugiai nukenksmina ir išardo. Tuomet pasitelkus specialią įrangą patikrinami baterijos elementai – tinkami pakartotiniam naudojimui keliauja kaupiklių gamybai, o netinkami – perdirbami, išgaunant vertingas medžiagas – kobaltą, litį, nikelį ir kitus metalus.
Vienoje elektromobilio baterijoje vidutiniškai yra apie 8 kg ličio, 14 kg kobalto, 25 kg nikelio ir 53 kg vario. Šias brangias medžiagas galima atgauti ir panaudoti pakartotinai, bet tik tuomet, jeigu panaudota elektromobilio baterija patenka pas teisėtai ir pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus veikiančius atliekų tvarkytojus.
Nelegalūs ardytojai panaudoja vis dar „gyvybingas“ elektromobilių baterijų celes, o nereikalingas išmeta į mišrių ar kitų atliekų konteinerius.
„Jei panaudota baterija nėra tinkamai sutvarkoma, prarandamos joje esančios vertingos medžiagos, teršiama aplinka, bet svarbiausia – kyla gaisrų pavojus. Elektromobilių baterijos užsidega staiga, gaisras išplinta žaibiškai, o atliekų tvarkytojų patiriami nuostoliai siekia milijonus eurų“, – atkreipė dėmesį Aplinkos apsaugos instituto (AAI) vadovas Alfredas Skinulis.
Gamintojų ir importuotojų atsakomybė nepakankama
Pasak A. Skinulio, nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad didžiausią įtaką tinkamam atliekų tvarkymui turi atliekų tvarkytojai, tai nėra tiesa. „Svarbiausia grandis šiame sektoriuje yra gamintojai ir importuotojai – nuo jų požiūrio į pareigų vykdymą ir skiriamo finansavimo priklauso, kiek atliekų pavyks surinkti ir sutvarkyti.
Šiuo metu gamintojo atsakomybės principo teisinis reglamentavimas neužtikrina nuoseklaus atliekų tvarkymo finansavimo – tai vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria atliekų tvarkytojai. Kol gamintojų ir importuotojų atsakomybė nėra pakankama, klesti nelegalūs elektromobilių baterijų supirkėjai. Iki 99 proc. elektromobilių baterijų šiuo metu išardomos nelegaliai, o tai reiškia didžiulę riziką, jog atliekų rūšiavimo gamyklose gaisrai nesibaigs“, – paaiškino AAI vadovas A. Skinulis.
Realių pokyčių pradžia jis įvardijo ekonomines sankcijas, kurios būtų taikomos tik pareigų nevykdančioms, nesąžiningoms įmonėms. Svarbus būtų ne pats sankcijų dydis, o jų neišvengiamumas.
„Kol nelegalūs supirkėjai siūlo sumokėti už elektromobilių baterijas, atsakingai veikiantiems atliekų tvarkytojams konkuruoti sudėtinga. Visgi labai svarbu nepamiršti, jog jei elektromobilio baterija jums nebereikalinga, saugiausia ją atiduoti legaliai veikiantiems atliekų tvarkytojams, taip būsite tikri, kad ji bus panaudota pakartotinai arba perdirbta“, – komentavo Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
