Artėjant pensiniam amžiui vienas svarbiausių sprendimų tampa tai, kaip bus panaudotos per daugelį metų sukauptos lėšos pensijų fonduose. Specialistai pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu svarbu ne skubėti priimti emocinius sprendimus, o įvertinti finansinę situaciją: kiek jau sukaupta, kaip arti nustatytų anuiteto ribų yra sukauptas turtas ir kokio dydžio išmokos galima tikėtis išėjus į pensiją. Net keli papildomi kaupimo metai gali reikšmingai pakeisti būsimas pajamas senatvėje.
Nuo 2026 metų atnaujintos pensijų anuiteto ribos, kurios lemia, kaip bus išmokamas II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas sulaukus pensinio amžiaus. Minimali riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą ir sukauptas lėšas gauti periodinėmis išmokomis, šiuo metu siekia 16 785 eurus. Maksimali riba, nuo kurios dalį sukauptų lėšų galima atsiimti vienkartine išmoka, yra 83 926 eurai.
Jeigu sukaupta suma nesiekia minimalios anuiteto ribos, pensinio amžiaus sulaukęs žmogus turi daugiau pasirinkimo galimybių. Tokiu atveju galima rinktis tiek vienkartinę išmoką, tiek periodines išmokas. Tačiau jei sukauptas turtas viršija nustatytą minimalią ribą, atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą, kuris užtikrina reguliarias išmokas visą likusį gyvenimą. Kai kurių rūšių anuitetai taip pat numato galimybę paveldėti dalį neišmokėtų lėšų.
Artėjant pensijai svarstoma ne tik apie pasitraukimą iš kaupimo, bet ir apie kitus galimus sprendimus. Kai kuriais atvejais finansiniu požiūriu gali būti naudinga ne nutraukti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje, o laikinai sustabdyti įmokas. Tokia galimybė ypač aktuali tiems, kurių sukaupta suma artėja prie minimalios anuiteto ribos, tačiau nėra noro gauti pensiją tik per anuitetą.
Sustabdžius įmokas sukauptos lėšos ir toliau lieka investuojamos rinkose, todėl jos gali toliau augti. Tuo pačiu neperžengiama riba, nuo kurios anuitetas tampa privalomas, todėl sulaukus pensinio amžiaus atsiranda daugiau lankstumo sprendžiant, kaip panaudoti sukauptus pinigus.
Svarbu ir tai, kad vadinamasis pensijų reformos „langas“, leidžiantis koreguoti kaupimo sprendimus, galioja iki 2027 metų pabaigos. Tai reiškia, kad prie pensinio amžiaus artėjantys žmonės turi laiko ramiai įvertinti savo situaciją, pasitikrinti sukauptas sumas ir neskubėti priimti sprendimų pirmosiomis galimybės dienomis.
Finansų specialistai taip pat atkreipia dėmesį į bendrą pensijų sistemos struktūrą. Norint senatvėje išlaikyti panašų gyvenimo lygį kaip ir dirbant, rekomenduojama, kad pensijos pajamos sudarytų apie 70–80 procentų buvusio darbo užmokesčio. Tačiau prognozuojama, kad vien valstybinė pensija dažniausiai sudaro tik apie 40 procentų buvusių pajamų.
Papildomas kaupimas antros pakopos pensijų fonduose gali padidinti bendras pajamas senatvėje maždaug iki pusės prieš pensiją gauto atlyginimo. Vis dėlto, siekiant dar didesnio finansinio saugumo, dažnai rekomenduojama svarstyti ir papildomas investavimo galimybes, pavyzdžiui, savanorišką kaupimą trečios pakopos pensijų fonduose ar kitus ilgalaikius investavimo būdus.
Todėl artėjant pensijai svarbiausia ne skubėti priimti sprendimus, o įvertinti visą finansinį paveikslą – sukauptas lėšas, galimas išmokas ir individualius poreikius. Tik įvertinus šiuos aspektus galima pasirinkti sprendimą, kuris užtikrintų kuo stabilesnes pajamas ir didesnį finansinį saugumą senatvėje.
