Per pastaruosius kelerius metus smarkiai išpopuliarėjus debesijos kompiuterijai, įvairias jos paslaugas savo veikloje pritaikė daugybė įmonių visame pasaulyje. Deja, nemaža dalis šiuo metu naudojamų aplikacijų nebuvo sukurtos veikti debesyje, todėl net ir perkeltos į jį neišnaudoja visų debesijos galimybių. Dėl šios priežasties rinkoje stebima tendencija, kad vis daugiau bendrovių kuria naujoviškas „Cloud Native“ aplikacijas.
„Cloud Native“ – naujo tipo aplikacijos, kurios sudarytos iš daugybės mažų ir nepriklausomų mikropaslaugų, sukurtų veikti privačioje, viešojoje ir hibridinio modelio debesijoje. IBM duomenimis, daugiau nei pusė visų naujai kuriamų aplikacijų yra „Cloud Native“, o „Gartner“ analitikų teigimu, 2025 m. šio tipo sistemose vyks 95 proc. visų pasaulio skaitmeninių procesų.
„Daugiau nei prieš dešimtmetį „Cloud Native“ pioniere tapusi „Netflix“ visam laikui transformavo programinės įrangos sampratą. Ši technologija, prie kurios naudojimo netrukus prisijungė tokie milžinai, kaip „Uber“ ir „AirBnB“, leido pasiekti iki tol neregėtą aplikacijų kūrimo ir atnaujinimo greitį bei veikimo patikimumą. Nenuostabu, jog šiandien „Cloud Native“ tampa masiniu reiškiniu, o šio tipo sistemų savo veikloje nenaudojančios organizacijos rizikuoja prarasti konkurencingumą“, – teigia „Telia“ verslo produktų ir kainodaros vadovas Giedrius Jasonas.
Pagrindinis skirtumas nuo įprastų aplikacijų
Pasak G. Jansono, norint suprasti „Cloud Native“ skirtumą nuo monolitinių aplikacijų, tam geriausia pasitelkti analogiją su skulptūra. Tradicinės programinės įrangos kūrimas primena bandymą skulptūrą nulipdyti iš molio ar kitos medžiagos – visi atskiri aplikacijos komponentai yra sutalpinami viename dideliame kode. Pasitelkus „Cloud Native“ technologiją, skulptūra būtų surenkama iš atskirai įsigyjamų ar pačių pasigamintų konstruktoriaus kaladėlių, kurios palyginime atitinka įvairias aplikacijos veikimui reikalingas mikropaslaugas.
„Didžiausias „Cloud Native“ pranašumas – galimybė atskiras aplikacijos dalis tobulinti nepriklausomai nuo kitų. Pavyzdžiui, jei atsirastų poreikis e-parduotuvės pirkinių krepšelį papildyti naujomis funkcijomis, jį atitinkančią mikropaslaugą, lyg konstruktoriaus kaladėlę nuo skulptūros, pakaktų nuimti ir pakeisti kita, nesutrikdant kitų dalių veikimo. Tuo metu tradicinės sistemos atveju, visą ją, lyg kokią molinę skulptūrą, tektų perlipdyti iš naujo, kas lemtų kur kas didesnes laiko sąnaudas ir didintų atsilikimą nuo konkurentų“, – aiškina pašnekovas.
„Cloud Native“ privalumai
Be to, kad „Cloud Native“ reikšmingai paspartina skaitmeninių paslaugų tobulinimą ir leidžia išvengti klaidų, sutrikdančių visos aplikacijos veikimą, šis programinės įrangos tipas turi ir kitų svarbių privalumų. Vienas jų – kur kas geresnis sistemų prisitaikymas prie apkrovos.
„Aplikaciją išdalijus į atskiras mikropaslaugas atsiranda galimybė atskirai skirstyti ir joms tenkančius skaičiavimo resursus. Kitaip tariant, programinės įrangos savininkui iš viešųjų debesijos paslaugų teikėjų nebereikia iškart įsigyti didelių serverių pajėgumų, kurie būtų išnaudojami tik retais atvejais – išaugus tam tikrai mikropaslaugai tenkančiam krūviui, jai prieinami serverių resursai gali būti padidinti realiu laiku, o apkrovai nykstant – proporcingai sumažinti“, – pasakoja „Telia“ verslo produktų ir kainodaros vadovas.
Kadangi pajėgumus galima didinti pagal poreikį ir tokiu atveju papildomai mokėti tenka tik už tą laiką, kai naudojami didesni skaičiavimo resursai, vartotojai net ir piko valandomis nepatiria veikimo nesklandumų, o verslui nereikia permokėti už perteklinį serverių pajėgumą. Be to, „Cloud Native“ technologija leidžia visą serverių valdymą ir stebėjimą perkelti trečiųjų šalių bendrovėms.
Pavyzdžiui, sukonfigūravus viešuosiuose debesyse veikiančios „Cloud Native“ aplikacijos stebėseną, reaguodama į besikeičiančią situaciją „Telia“ priežiūros komanda gali aktyvuoti automatinio serverių pajėgumo keitimo (angl. autoscaling) funkciją ar net pakeisti infrastruktūros komponentų konfigūraciją, taip užtikrinant nenutrūkstamą ir sklandų aplikacijos veikimą. Tai reikšmingai sumažina organizacijos IT skyriui tenkantį krūvį ir leidžia jam visą dėmesį sutelkti į skaitmeninių produktų kūrimą bei tobulinimą.
„Kitas „Cloud Native“ suteikiamas pranašumas – galimybė labai paprastai išplėsti veiklos geografiją. Norint, kad aplikacija veiktų kuo sparčiau ir sklandžiau, ją talpinantis serveris turi būti kuo arčiau vartotojo. Pavyzdžiui, jei JAV esantis žmogus bandys pasinaudoti e-parduotuve, kurios duomenų centras yra Lietuvoje, tikėtina, jog ilgas įkrovimo laikas jį paskatins keliauti pas konkurentus. Šią problemą išsprendžia įvairiausiose šalyse serverius turintys „Microsoft Azure“, „Amazon Web Services“ ir „Google Cloud“, o „Telia“ naudojamos technologijos leidžia bendrovei jų paslaugas integruoti su Lietuvoje esančiais duomenų centrais“, – prideda G. Jasonas.
Galimybės taikyti „Cloud Native“ – jau ir Lietuvoje
Eksperto teigimu, „Cloud Native“ pastaruoju metu smarkiai populiarėja, todėl Baltijos šalyse veiklą vykdantiems klientams „Telia“ siekia palengvinti tokio tipo naujų aplikacijų vystymą ar senų sistemų perkūrimą, suteikdama galimybę jas naudoti išlaikant ir vietinę infrastruktūrą. Vieni tokių sprendimų pavyzdžių – „Telia“ naudojamos ir teikiamos kaip paslauga „NSX-T“ bei „Container as a Service“ (CaaS) technologijos. Kitaip tariant, paslaugų apimtyje bendrovė klientams Lietuvoje suteikia reikalingus įrankius, įgalinančius organizacijas naudotis „Cloud Native“ sprendimų privalumais.
