Mokslininkai iš Sidnėjaus universiteto atliko pasaulinį tyrimą, kurio rezultatai leidžia daryti išvadą, kad augalinės kilmės baltymų vartojimas yra susijęs su ilgesne gyvenimo trukme. Šalyse, kur gyventojai daugiau maitinasi tokiais produktais kaip avinžirniai, tofu ar žirniai, pastebimas ilgesnis vidutinis gyvenimo amžius.
Vis dėlto tyrimas taip pat parodė, kad vaikams iki penkerių metų didesnis gyvūninės kilmės baltymų kiekis, iš mėsos, kiaušinių ar pieno buvo siejamas su mažesniu mirtingumu. Tai rodo, kad skirtingoms amžiaus grupėms gali būti naudingi skirtingi mitybos sprendimai.
Tyrimą vykdė dr. Alistairas Senioras, doktorantė Caitlin Andrews ir jų komanda. Jie analizavo maisto tiekimo ir gyventojų demografinius duomenis iš 101 pasaulio šalies per laikotarpį nuo 1961 iki 2018 metų. Duomenys buvo koreguoti atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių bei ekonominę padėtį, kad būtų galima teisingai palyginti rezultatus.
Mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp baltymų kilmės ir žmogaus gyvenimo trukmės. Jų išvados parodė aiškią tendenciją, šalyse, kuriose dominuoja augaliniai baltymai, gyventojai gyvena ilgiau.
Skirtumai tarp šalių
Tyrime dalyvavo tiek turtingesnės šalys, kuriose įprasta vartoti daugiau gyvūninės kilmės baltymų, tokios kaip Jungtinės Valstijos, Australija ar Švedija, tiek valstybės, kuriose dominuoja augalinė mityba, pavyzdžiui, Indija, Pakistanas ar Indonezija. Duomenų analizė atskleidė, kad net ir ekonomiškai silpnesnėse šalyse, kur augalinių baltymų vartojimas didesnis, gyventojai vidutiniškai gyvena ilgiau nei kai kuriose turtingesnėse, bet labiau į mėsą orientuotose valstybėse.
Gyvūninės kilmės baltymų poveikis sveikatai
Ankstesni tyrimai jau buvo parodę, kad gausus raudonos ir ypač perdirbtos mėsos vartojimas gali būti susijęs su širdies ligomis, antro tipo diabetu bei tam tikromis vėžio formomis. Augalinės kilmės baltymai, priešingai, dažnai padeda mažinti šių ligų riziką ir prisideda prie bendros sveikatos gerovės.
Tyrime taip pat primenama, kad ilgaamžės bendruomenės, gyvenančios tokiose vietose kaip Okinava Japonijoje ar Ikaria Graikijoje, renkasi būtent augalinę mitybą, kurioje baltymai gaunami iš lęšių, pupelių, grūdų ir riešutų.
Kodėl tai svarbu mūsų ateičiai?
Dr. Senioras pabrėžė, kad baltymai yra būtini žmogaus organizmui, tačiau svarbu ne tik jų kiekis, bet ir šaltinis. Kadangi išsivysčiusios šalys vis dažniau kalba apie būtinybę mažinti aplinkos taršą ir pereiti prie tvaresnės gyvensenos, žinios apie augalinių baltymų naudą tampa dar aktualesnės.
„Žinodami, kad augaliniai baltymai ne tik padeda gyventi ilgiau, bet ir mažina neigiamą poveikį aplinkai, galime priimti sveikesnius bei tvaresnius pasirinkimus tiek savo, tiek planetos labui“, sakė mokslininkas.
