Kava daugeliui žmonių yra neatsiejama kasdienio ritmo dalis – ji žadina, padeda susikaupti ir tampa savotišku ritualu rytais ar pertraukų metu. Tačiau kartu daugelis nerimauja, ar dažnas kavos vartojimas nepakenks širdžiai ir kraujagyslėms.
Medicinos tyrimų daugėja, o specialistų išvados tampa vis tikslesnės: svarbu ne tik tai, kiek kavos išgeriame, bet ir kokią bei kaip paruoštą ją renkamės. Naujausi duomenys rodo, kad tam tikras kavos tipas gali būti laikomas saugiausiu jūsų širdžiai – jį galima drąsiai įtraukti į subalansuotą, sveiką gyvenimo būdą.
Kava – tai ne tik kofeinas. Šiame gėrime yra daugiau kaip du tūkstančiai bioaktyvių junginių, iš kurių ypač vertingi yra polifenoliai – antioksidantai, pasižymintys priešuždegiminiu poveikiu. Būtent jie siejami su ilgalaike nauda širdies ir kraujagyslių sistemai.
Kaip kava gali būti naudinga organizmui?
Polifenoliai padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais organizme, kurie yra vieni iš pagrindinių aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Nauji tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali padėti palaikyti normalią širdies funkciją ir geresnę kraujagyslių būklę.
Pasak kardiologo dr. Abeljano, teigiamas kavos poveikis neretai nustebina net ir gydytojus. Dauguma atliktų mokslinių analizių patvirtina ryšį tarp reguliaraus šio gėrimo vartojimo ir geresnės širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos.
Vis dėlto pabrėžiama saiko svarba. Rekomenduojama neviršyti keturių–penkių puodelių kavos per dieną, tai yra maždaug 450 mg kofeino. Ši riba laikoma saugia daugumai sveikų suaugusių žmonių.
Nors kava trumpam gali padidinti pulsą ir kraujospūdį, ji vis tiek gali būti visaverčio, sveikatai palankaus gyvenimo būdo dalis. Žmonėms, kurie yra jautresni kofeinui, verta rinktis kavą be kofeino – ji išsaugo dalį vertingų antioksidantų ir kitų naudingų junginių.
Kuris kavos paruošimo būdas saugiausias širdžiai
Ekspertai pabrėžia, kad sveikatai svarbi ne tik kavos dozė, bet ir tai, kaip ji ruošiama. Būtent paruošimo metodas gali lemti, kokių medžiagų ir kokiais kiekiais gausime su kiekvienu puodeliu.
Saugiausia širdžiai laikoma filtruota kava. Filtravimo metu iš gėrimo pašalinamos tam tikros riebaluose tirpios medžiagos – kafestolis ir kahveolis. Jos gali didinti „blogojo“ (MTL, angl. LDL) cholesterolio kiekį kraujyje, o tai ilgainiui skatina aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų vystymąsi.
Ilgalaikiai stebimieji tyrimai rodo, kad būtent filtruota kava geriausiai tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Ruošiant kavą per popierinį filtrą, šios nepageidaujamos medžiagos iš dalies sulaikomos, todėl gėrimas tampa palankesnis lipidų apykaitai.
Moksliniame žurnale BMJ publikuotas metaanalizės tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 1,3 mln. žmonių, parodė, kad nuo vieno iki penkių puodelių kavos per dieną yra siejama su 5–11 % mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tai dar kartą patvirtina, jog saikingas kavos vartojimas daugumai žmonių gali būti ne žalingas, o netgi apsaugantis veiksnys.
Pasak gydytojų, ypač svarbios dvi taisyklės – reguliarumas ir saikas. Nesaikingas, epizodinis „perkofeinavimas“, ypač žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar širdies ritmo sutrikimų, gali sukelti nemalonių simptomų, tokių kaip širdies plakimo pojūtis, nerimas, miego sutrikimai.
Kava – tik dalis sveiko gyvenimo būdo
Moksliniai duomenys vis dažniau patvirtina, kad saikingas kavos vartojimas gali turėti ilgalaikį apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Vis dėlto kava nėra stebuklingas vaistas ar prevencinė priemonė, galinti pakeisti kitus būtinius sveikos gyvensenos elementus.
Dr. Abeljan pabrėžia, kad net ir sveikiausiu laikomas kavos tipas negali atstoti reguliaraus fizinio aktyvumo, visaverčio, subalansuoto maitinimosi, rūkymo atsisakymo, kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolės. Kava gali būti malonus ir naudingas kasdienis ritualas, tačiau jis turėtų būti tik papildymas prie kitų, moksliškai pagrįstų sveikatos išsaugojimo priemonių.
Jeigu turite širdies ir kraujagyslių ligų, padidėjusį kraujospūdį, ritmo sutrikimų ar kitų lėtinių susirgimų, dėl tinkamo kavos kiekio ir rūšies verta pasitarti su gydytoju. Skirtingų žmonių jautrumas kofeinui labai skiriasi, todėl tai, kas tinka vienam, nebūtinai bus saugu kitam.
