Mokslininkų atliktas naujas kosminių skrydžių poveikio žmogaus sveikatai tyrimas parodė, kad ilgainiui astronautams keičiasi smegenų padėtis ir forma.
Remiantis žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuotu tyrimu, po buvimo kosmose smegenys pasislenka „aukštyn ir atgal kaukolės viduje“, o didžiausi pokyčiai fiksuojami sensorinėse ir motorinėse srityse. Mokslininkų teigimu, stebimos „regioninės nelinijinės šoninės deformacijos, kurios skiriasi tarp viršutinių ir apatinių smegenų dalių“.
Tyrėjai išanalizavo 26 astronautų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) vaizdus prieš skrydį ir po sugrįžimo iš kosmoso. Šiuos duomenis jie palygino su 24 civilių asmenų MRT vaizdais Žemėje. Civiliai dalyvavo eksperimente, kurio metu ilgą laiką gulėjo lovoje, šiek tiek nuleista galva – tokios sąlygos imituoja mikrogravitacijos poveikį.
Civiliams taip pat buvo užfiksuoti smegenų formos ir padėties pokyčiai, tačiau astronautų smegenų poslinkis aukštyn buvo gerokai ryškesnis.
Mokslininkai pabrėžė, kad „šio su kosminiais skrydžiais susijusio smegenų poslinkio ir deformacijų pasekmės žmogaus sveikatai ir darbingumui reikalauja tolesnių tyrimų, kad būtų nutiestas kelias saugesniam kosmoso užkariavimui“.
Pasak jų, nors dauguma deformacijų išnyksta per šešis mėnesius po skrydžio, dalis pokyčių išlieka.
Tyrimo bendraautorė, Floridos universiteto taikomosios fiziologijos ir kinezilogijos profesorė Rachel Seidler, pabrėžė, kad „būtina suprasti šiuos pokyčius ir jų poveikį, kad būtų užtikrintas astronautų saugumas ir sveikata bei išsaugotas jų ilgalaikis darbingumas“.
Kalbėdama apie buvimo kosmose trukmės reikšmę, Seidler nurodė, kad šis veiksnys yra lemiamas:
„Didžiausi pokyčiai buvo stebimi tarp tų, kurie kosmose praleido metus. Tie, kurie skrido tik dviem savaitėms, taip pat patyrė pokyčių, tačiau jie buvo mažiau ryškūs – buvimo trukmė vaidina lemiamą vaidmenį.“
