Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Įmonė šventiniu laikotarpiu nedirbs: ar tai pakankamas pagrindas siųsti darbuotojus atostogų?
Gyvenimas

Įmonė šventiniu laikotarpiu nedirbs: ar tai pakankamas pagrindas siųsti darbuotojus atostogų?

Paskelbė Ana Januliavičienė
2025-12-21, 07:55
Komentarų: 0
Dalintis
6 min. skaitymo

Artėjant šventiniam laikotarpiui, dalis darbdavių darbuotojams praneša, kad įmonė tuo metu nedirbs, todėl visi darbuotojai privalės išeiti kasmetinių atostogų. Nors tokia praktika nėra reta, ji kelia klausimų dėl teisėtumo. 

Ar darbdavys iš tiesų gali vienašališkai nuspręsti, kada darbuotojai privalo atostogauti? Pasak teisės firmos „Sorainen“ partnerės, advokatės Jurgitos Karvelės, atsakymas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir iš anksto atliktų darbdavio veiksmų.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad standartiškai darbuotojams priklauso ne trumpesnės kaip 20 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos, skirtos poilsiui ir darbingumui atkurti. Įstatymas taip pat aiškiai įtvirtina principą, jog atostogų laikas paprastai nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant tiek į darbuotojo interesus, tiek į darbdavio veiklos poreikius.

„Tai reiškia, kad darbdavys negali vienašališkai netikėtai nuspręsti, jog darbuotojas privalo išeiti atostogų vien todėl, kad įmonė tam tikru metu nevykdys veiklos“, – sako J. Karvelė.

Todėl vien darbdavio sprendimas sustabdyti veiklą tam tikru periodu  nebūtų laikomas teisėtu pagrindu siųsti darbuotoją kasmetinių atostogų.

Tačiau Darbo kodeksas taip pat numato, kad: 1) kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o praktikoje yra pripažįstama, kad darbuotojai kasmetinėmis atostogomis turėtų pasinaudoti kiekvienais darbo metais; bei 2) kasmetinės atostogos suteikiamos pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Taigi, ar darbdavys gali pats nustatyti, kada darbuotojui gali ar turi atostogauti?

Kada darbdavys turi teisę nustatyti atostogų laiką?

Kaip minėta, pagal Darbo kodeksą kasmetinės atostogos suteikiamos pagal darbdavio sudarytą eilę (arba grafiką). Tokios eilės (grafiko) sudarymo tvarka turi būti numatyta kolektyvinė sutartyje, darbdavio susitarime su darbo taryba arba kitame darbdavio vidiniame dokumente. Visgi, labai dažnai įmonės tokių tvarkų neturi, išankstinių grafikų nesudarinėja, o atostogas suteikia pagal darbuotojų prašymus. Ir tokia praktika yra teisėta bei teisinga. Tačiau tuo pat metu nėra draudžiama įvesti aiškias taisykles, pagal kurias visiems darbuotojams yra suteikiamos atostogos. Tam, kad tokios taisyklės būtų teisėtos, turi būti laikomasi šių principų:

Pirma, kolektyvinėje sutartyje, kitokiame susitarime ar darbdavio vienašališkai patvirtinate dokumente  turi būti numatyta, kad dėl įmonės veiklos specifikos tam tikru metu turi atostogauti visi įmonės darbuotojai. Toks „atostogų lango“ periodas turi būti konkrečiai apibrėžtas, kad darbuotojams būtų aišku, kada jie turi planuotis atostogas..

Antra, turi būti objektyviai pagrindžiama būtinybė atostogauti būtent darbdavio nustatytu laikotarpiu. Tai gali būti darbdavio veiklos sezoniškumas ar kitos svarbios priežastys.

Trečia, turi būti išvengiama bet kokios diskriminacijos ir taisyklės turi būti taikomos visiems darbuotojams vienodai. Visais atvejais svarbu, kad grafikai nebūtų sudaryti formaliai ar vien tik paisant darbdavio interesų – jie turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir darbuotojų interesų apsaugos principus“, – atkreipia dėmesį J. Karvelė.

Ketvirta, nustatant atostogų grafikus konkretiems metams turi būti laikomasi Darbo kodekse įtvirtintos pirmumo teisės pasirinkti atostogų datą konkrečių darbuotojo kategorijoms ( pavyzdžiui, nėščioms darbuotojoms, mažus vaikus auginantiems darbuotojams ir pan.).

Penkta, taisyklės negali įsigalioti iš karto – apie jas iš anksto būtina informuoti darbuotojus. Darbo kodeksas nenumato prieš kokį terminą tai būtina padaryti, tad taikomas bendras „protingo termino“ kriterijus.

Jeigu aukščiau nurodytų taisyklių nėra laikomasi, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojai išeitų atostogų vien dėl to, jog įmonė tuo metu neplanuoja vykdyti veiklos.

Visgi, yra galima dar viena situacija, kuomet darbdavys gali įpareigoti darbuotoją atostogauti darbdavio nurodytu laiku. Kaip minėta, Darbo kodekse nurodyta, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Tai reiškia, kad darbuotojas turi teisę reikalauti, kad darbdavys jį bent kartą per metus išleistų atostogauti, o darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas bent kartą per metus atostogautų. Taigi, jei darbuotojas pastaruosius metus neatostogavo, o darbdaviui pasiūlius atostogų pastarasis neina, darbdavys turi teisę priimti įsakymą dėl atostogų suteikimo vienašališkai ir nurodyti darbuotojui eiti kasmetinių atostogų.

„Įmonė nedirbs“ – nepakankamas teisinis pagrindas

Teisininkė pabrėžia, kad laikinas darbo nebuvimas dėl organizacinių, ekonominių ar sezoniškumo priežasčių savaime nesuteikia darbdaviui teisės „siųsti“ darbuotojus kasmetinių atostogų.

„Jeigu darbdavys laikinai neturi galimybės suteikti darbo, Darbo kodeksas numato kitą teisėtą sprendimą – prastovą. Ji negali būti pakeista priverstiniu darbuotojų išleidimu atostogų“, – sako J. Karvelė.

Prastova taikoma tuomet, kai darbuotojas negali dirbti ne dėl savo kaltės, o darbdavys tokiu atveju privalo mokėti įstatyme numatytą darbo užmokestį. Tai esminis skirtumas, lyginant su kasmetinėmis atostogomis, kurios yra darbuotojo poilsio laikas ir „naudojamos“ iš jo sukaupto atostogų balanso.

Taip pat darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojai eitų nemokamų atostogų, jei pats darbuotojas to neinicijuoja.

Ką daryti darbuotojams?

Pasak J. Karvelės, darbuotojams, susidūrusiems su reikalavimu priverstinai išeiti atostogų, pirmiausia verta pasitikrinti, ar įmonėje yra patvirtintas atostogų grafikas ir ar jis sudarytas laikantis teisės aktų.

„Jeigu tokio grafiko nėra arba jame nenumatytas konkretus poilsio laikotarpis, darbuotojas turi teisę nesutikti su vienašališku darbdavio sprendimu“, – pažymi ji.

Kilusių nesutarimų atveju tikslinga kreiptis į personalo skyrių ar darbuotojų atstovus, o nepavykus rasti sprendimo įmonės viduje – į Valstybinę darbo inspekciją ar darbo ginčų komisiją.

„Nors darbdaviai turi teisę planuoti savo veiklą ir numatyti laikotarpius, kai darbas nevykdomas, tai nesuteikia jiems teisės vienašališkai spręsti dėl darbuotojų kasmetinių atostogų. Atostogos pirmiausiai yra darbuotojo teisė, todėl jų suteikimas negali prieštarauti darbuotojo interesams“, – apibendrina J. Karvelė.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėAna Januliavičienė
Žurnalistė
Esu Laikas.lt žurnalistė ir rašau apie gyvenimą ir pramogas, tai, kas padeda pabėgti nuo rutinos, atrasti naujų įspūdžių ir pasimėgauti kasdienybe. Mane domina renginiai, laisvalaikio idėjos ir istorijos, kurios įkvepia ar tiesiog priverčia nusišypsoti.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Robertas Kaunas. ELTA / Julius Kalinskas nuotr.
Lietuva

Vizitas į Ukrainą gali turėti svarbių pasekmių regionui: kokius klausimus planuoja aptarti krašto apsaugos ministras?

2026-03-14
Mokslas

Pigus elementas gali pakeisti baterijų rinką: mokslininkai išnaudojo sieros potencialą

Karolis Vaickus
2026-03-14
Mokslas

Naujas kelias į kvantines medžiagas: laiko kristalai įgauna naują formą, kuriamas dvimatis moiré modelis

Karolis Vaickus
2026-03-14
A young man and older woman in front of chalkboard.
Įdomybės

Ar jauties protingesnis nei dauguma žmonių? 8 iš 10 suklysta bent viename klausime

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-14
Aidas Gedvilas. ELTA / Andrius Ufartas
Lietuva

STT vertina informaciją dėl Gedvilo ir „Jozitos“: kas iš tiesų vyksta šioje istorijoje?

2026-03-14
Lietuva

Finansų ministerija patvirtino pokyčius: lošimų inspekcijos funkcijos perduodamos „VMI“

Povilas Meškonis
2026-03-14

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?