Laikas.lt
Pristatome UAB „Kvapų namai“ gamybos vadovę, natūralios kosmetikos specialistę Rūtą Daunoravičienę, kuri patars jums kaip prižiūrėti veido odą, kokią kosmetiką geriausiai rinktis individualiais atvejais, plačiau papasakos apie odos priežiūrą natūraliomis priemonėmis ir t. t.
Norėjau sužinoti, ar galima kokosų aliejų naudoti veido odai? Girdėjau labai daug visokių nuomonių. Vienur teigiama kad tinka, kitur, kad ne… Jei šis aliejus netinkamas, ką tuomet patartumėte naudoti sausai, jaunai, šiek tiek spuoguotai odai?
Beveik visus aliejus, taip pat ir kokosų, galima naudoti ir veidui, ir rankoms, ir kūnui, ir plaukams – tai labai universali kosmetikos priemonė. Tačiau yra viena svarbi (bet ne vienintelė) sąlyga – aliejus turi būti nerafinuotas (neperdirbtas, „nevalytas“), ir tai turi būti aiškiai parašyta etiketėje. Kodėl? Todėl kad tik neperdirbtame aliejuje išlieka vertingos bioaktyvios medžiagos vitaminai, fitosteroliai, polifenoliai, kurios pagerina aliejaus skvarbumą, saugo nuo uždegimų, pagerina regeneraciją ir „atkemša“ poras.
Rafinuotas aliejus elgiasi priešingai – sunkiai susigeria, sudaro ant odos plėvelę ir gali užkimšti poras.
Kalbant apie kokosų aliejų, kurį būtų verta naudoti ant odos, jis turi būti gaminamas iš šviežių riešutų naudojant mechaninius arba fermentinius gamybos būdus, ir nerafinuojamas (angl. Virgin coconut oil). Anot lyginamųjų tyrimų, šviežių kokosų aliejuje yra žymiai daugiau laisvųjų riebalų rūgščių ir antioksidantų, todėl jis gerai drėkina ir visaip puoselėja odą. Be to, jame vyraujanti laurinė riebalų rūgštis veikia antimikrobiškai, tad kokybiškas kokosų aliejus dažniausiai tinka ir į spuogus linkusiai odai. Naudoti vietoj kasdienio kremo. Tepti ant drėgnos odos.
Jei turėtumėte kantrybės skaityti toliau šį nepadoriai ilgą atsakymą, sužinotumėte, kodėl „tinka-netinka“ reikia vertinti kritiškai, ir nebijoti bandyti.
Pareiškimai, kad kažkuris aliejus „tinka“ arba „netinka“ yra labai subjektyvūs dėl trijų priežasčių:
- kiekvieno žmogaus oda yra skirtinga dėl tik jam būdingos mikrofloros (odos mikrobų rinkinio), odos tipo, naudojamų kosmetikos priemonių; tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus oda savaip reaguoja ir „virškina“ aliejų ar kitą užteptą priemonę;
- aliejus aliejui nelygu. Sudėtimi ir savybėmis skiriasi ne tik skirtingų augalų aliejai, bet ir tos pačios rūšies aliejai. Pavyzdžiui, kokosų aliejaus kokybė skirtingų gamintojų/pardavėjų gali skirtis kaip diena ir naktis, panašiai kaip vynų. Tai sudėtingiau negu atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes kokybei įtakos turi ir augimvietė, dirvožemis, ir veislės, ir klimato sąlygos, ir ūkininkavimo, gamybos būdas, naudojami švieži ar džiovinti riešutai (kopra), aliejus po to rafinuojamas ar ne. Nuo šių dalykų priklauso aliejaus sudėtis, savybės ir poveikis odai. Vertingas, teisingai pagamintas aliejus yra retenybė, jo nerasite bet kurioje natūralistų parduotuvėje. Tik labai nedaug prekiautojų turi reikiamos kompetencijos atsirinkti kokybišką aliejų, o dauguma tiekėjus renkasi tik pagal pasiūlytą kainą ir ant etikečių rašo dalykus, kurių patys nesupranta;
- kaina: kai kurie aliejai yra ganėtinai brangūs, ir dažnai vien todėl pardavėjai juos priskiria veido odai, nors jis kuo puikiausiai puoselėtų ir viso kūno odą. Ir atvirkščiai, pigius aliejus, jei jie kokybiški, nerafinuoti, galima drąsiai naudoti ne tik kūno, bet ir veido odai, pavyzdžiui, lietuviškas ekologiškas saulėgrąžų aliejus.
Taigi, kas tinka vienai draugei, nebūtinai tiks kitai, ir atvirkščiai. Naudojusioji blogos kokybės aliejų, labai tikėtina, nusivylė ir nusprendė, kad „toks ir toks aliejus veidui netinka“. Tačiau, kaip jau supratote, kategoriškų tvirtinimų čia būti negali.
Natūralios kosmetikos specialistė Rūta Daunoravičienė jūsų klausimų laukia el. p. [email protected].
