Europos Centrinis Bankas (ECB), priimdamas sprendimus dėl bazinių palūkanų dydžių euro zonoje, itin didelį dėmesį skiria euro zonos infliacijos rodikliams – tiek jų raidai, tiek trumpalaikėms prognozėms, kurios leidžia numatyti kokia bus infliacija artimoje perspektyvoje. Tad kaipgi keisis euro zonos infliacija artimiausiais mėnesiais?
Infliacija – esminis veiksnys palūkanų pokyčiams
Nors ECB sprendimus dėl bazinių palūkanų lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, ekonomikos ciklo „temperatūra“, infliacija visgi išlieka svarbiausiu atskaitos tašku. Be to, infliacija, ypač jos sudedamosios dalys, didele dalimi atspindi euro zonos ekonomikos ciklo padėtį. Pavyzdžiui, pastaruoju metu ECB itin daug dėmesio skiria euro zonos paslaugų kainų dinamikos analizei, kadangi ją labiausiai veikia darbo užmokesčio pokyčiai.
COVID-19 pandemijos pabaigoje euro zonos grynoji infliacija, neįskaitant maisto, energetikos, tabako ir alkoholio kainų, reikšmingai išaugo. Tam didelės įtakos turėjo pandemijos metu taikytos euro zonos ekonomikos skatinimo priemonės. Nors energetikos kainos į grynosios infliacijos rodiklį formaliai neįtraukiamos, jų šuolis Rusijai pradėjus karą Ukrainoje taip pat sustiprino kainų augimą.
Grynoji infliacija euro zonoje aukščiausią lygį pasiekė 2023 m. kovą – 5,7 proc., beveik tris kartus viršydama ECB nustatytą 2 proc. tikslą. Reaguodamas į tai, centrinis bankas pradėjo bazinių palūkanų didinimo ciklą. Piko metu jos pasiekė 4 proc., panašų lygį šiame cikle pasiekė ir 3 mėnesių EURIBOR.
Lėtėjant infliacijai ir silpnėjant euro zonos ekonomikos ciklui, ECB pradėjo atitinkamai mažinti ir bazines palūkanas. Jos, kaip ir anksčiau minėtas 3 mėnesių EURIBOR, galiausiai sumažėjo iki 2 proc. ir šiuo metu šiame lygyje stabilizavosi. Vis dėlto, nors bazinės palūkanos euro zonoje 2 proc. lygyje laikosi nuo 2025 m. birželio, infliacijos perspektyvos ir toliau išlieka esminiu veiksniu, lemsiančiu tolesnę jų dinamiką.
2 proc. prognozė – numatoma balandį
„Citadele“ banko sukurtas ekonometrinis modelis rodo, kad per artimiausius tris mėnesius euro zonos grynoji infliacija dar nežymiai sulėtės ir maksimaliai priartės prie 2 proc. ribos. Prognozuojame, kad 2026 m. vasarį ir kovą metinė grynoji infliacija sieks 2,1 proc., o balandį sulėtės iki lygiai 2 proc. Kitaip tariant, ECB nustatytas 2 proc. infliacijos tikslas bus pasiektas.
Pastaruoju metu esminę įtaką euro zonos infliacijos lėtėjimui daro vėstanti regiono darbo rinka, ką aiškiai rodo aukšto dažnio darbo užmokesčio dinamikos rodikliai. Pavyzdžiui, portalo „Indeed“ duomenimis, 2026 m. sausį metinis atlyginimų augimas euro zonoje sulėtėjo iki 2,3 proc. Šiuo metu vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas yra grįžęs į 2021 m. pabaigos lygį, kai Europą dar buvo apėmusi COVID-19 pandemija.
Palyginimui, 2022 m. pabaigoje metinis atlyginimų augimas euro zonoje siekė 5,5 proc., tad nuo pasiekto piko jis sulėtėjo kiek daugiau nei du kartus. Kadangi euro zonos grynoji infliacija yra itin jautri darbo užmokesčio dinamikai, kitaip tariant – ekonomikos ciklui, darbo rinkos silpnėjimas turėjo tiesioginį poveikį ir kainų spaudimo mažėjimui. Padidėjus bazinėms palūkanoms ir sulėtėjus darbo rinkai, grynoji infliacija euro zonoje sugrįžo į labiau subalansuotą lygį.
Ekonomikos ciklas stabilizuojasi
Mūsų modelis rodo, kad jau balandį ECB tikslas pasiekti 2 proc. euro zonos infliacijos lygį bus visiškai pasiektas. Kaip tai paveiks EURIBOR? Kol kas modelis nerodo ryškesnio tolesnio infliacijos sulėtėjimo. Naujausi oficialūs 2026 m. sausio „Eurostat“ duomenys rodo, kad metinė grynoji infliacija euro zonoje siekė 2,2 proc. Kaip minėta, balandį ji, tikėtina, sumažės iki 2 proc.
Toks infliacijos lygis atitinka ECB tikslą ir sudaro prielaidas centriniam bankui išlaikyti esamą politikos kryptį – bazinių palūkanų dydį palikti 2 proc. lygyje ir artimiausiu metu jo nekeisti. Euro zonos ekonomikos ciklas palaipsniui stabilizuojasi, tad trumpuoju laikotarpiu sunku tikėtis spartesnio darbo užmokesčio augimo, o kartu – ir grynosios infliacijos sulėtėjimo.
Vertinant dabartines tendencijas, tikėtina, kad netrukus infliacija euro zonoje įsitvirtins ties 2 proc. riba, o tai tenkins ECB. Atitinkamai, prognozuojame, kad 2026 m. bazinės palūkanos euro zonoje išliks 2 proc. lygyje, ties 2 proc. riba svyruos ir EURIBOR.
Komentaro autorė – „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
