Susisiekimą geležinkeliais Lietuvoje administruojanti LTG grupė planuoja aktyviai bendradarbiauti su Lietuvoje besiplečiančiu gynybos pramonės sektoriumi ir tiesti atskirą vėžę iki Rūdninkų poligono, teigia LTG vadovai.
„Džiugu, kad karinio mobilumo projektai pagaliau išvydo šviesą. Prieš kelias savaites pasirašėme sutartį įrengti dvigubos paskirties krovos aikštelę Palemone, o tai strategiškai svarbu mūsų kariuomenei bei sąjungininkams. Taip pat (planuojame – ELTA) įrengti visiškai naują vėžę į Rūdninkų poligoną, tam, kad kareiviai, karinė technika ir reikalingos medžiagos efektyviausiu būdu pasiektų naujai įrenginėjamą objektą“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjo grupės įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Pasak LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, ši jungtis galėtų reikšmingai prisidėti prie didesnio keleivių srauto.
„Taip pat matome papildomą keleivių srautą atsiradus Rūdninkų poligonui. Važiuojant iš miesto kareiviams, galėtume organizuoti vežimus iki pat Rūdninkų, kas galėtų pridėti apie 1 mln. keleivių per metus“, – posėdyje teigė E. Lazauskas.
Anot E. Lazausko, LTG grupė pastaruoju metu vis labiau akcentuoja pasirengimą kritinėms situacijoms ir didina bendradarbiavimą su kariuomene bei Lietuvos partneriais užsienyje.
„Gynybos ir pasirengimo X dienai klausimas šiandien pas mus yra labai aštrus. Mes viduje tikrai turime kelis matymus, kaip galime geriau pasiruošti. Kalbu apie evakuacijas – tikrai daug dirbame su Vidaus reikalų ministerija (VRM) dėl mobilizacijos, yra įvairūs mokymai, kaip mes neramiais laikais galėtume padėti evakuoti kaip įmanoma daugiau žmonių“, – tikino E. Lazauskas.
„Iš kitos pusės, intensyviai dirbame su sąjungininkų kariuomenėmis – pernai praktiškai 70 proc. karinės technikos buvo pervežta geležinkeliais. Rengiamės ir srautams atėjus Vokietijos brigadai, deriname veiksmus su kitomis valstybių įmonėmis dėl technikos pervežimo per sienas, kaip jį organizuoti“, – kalbėjo jis.
Pasak LTG grupės vadovo, prie to prisideda dabar dažniau viešai aptarinėjama „karinio šengeno“ idėja. Kaip teigia E. Lazauskas, dabar kareivių ar karinės technikos pervežimas iš geležinkeliais iš skirtingų šalių iki Lietuvos galėtų užtrukti mėnesius, tad šio mechanizmo efektyvinimas yra tikrai reikalingas.
„Šiai dienai yra naujas terminas „karinis šengenas“, apie kurį šnekame. Geležinkeliu dabar negalėtum paprastai gauti leidimų – tai skirtingose valstybėse galėtų užtrukti mėnesius. Jei norėtume, kad iš Olandijos atvažiuotų kariai, turėtume paraiškas pradėti pildyti prieš metus, o tai tikrai nėra geras mechanizmas. Europos Komisijoje taip pat jau kalbama apie visus procedūrų pakeitimus, kad pagalba pas mus galėtų greičiau atvažiuoti, kai jos reikės“, – aiškino įmonės generalinis direktorius.
LTG grupė tikisi prisidėti prie gamybos procesų gynybos pramonėje
Anot E. Lazausko, LTG grupė tiki, kad gali bendradarbiauti su gynybos pramonės įmonėmis ne tik pervežant krovinius, bet net prisidedant gamybos procesuose, o metų viduryje įmonė gali net pasiekti susitarimą šioje srityje.
„Turime tokią atskirą besiformuojančią gynybos industrijos šaką ir į ją žiūrime su didžiuliu susidomėjimu. Regime galimybes dalyvauti gynybos pramonėje, gaunant iš to papildomas pajamas. Šnekame su skirtingomis gynybos įmonėmis ir deriname, kaip galėtume padėti surinkti dalį karinės technikos, tad tikimės, kad metų viduryje turėsime naujienų ir pavyks su viena kompanija gana didelį susitarimą, kur mūsų specialistai galės prisidėti prie gamybos“, – tikino LTG vadovas.
„Mes turime didelį, platų depų tinklą, kuriose yra visa technika reikalinga sunkiam kilnojimui. Ten taip pat dirba elektrikai, šaltkalviai ir mechanikai. Tas bazes esame parodę potencialiems partneriams arba užsakovams ir jie mato tikrai geras perspektyvas. Dirbame su Krašto apsaugos ministerija, žiūrime į ateinančias gynybos pramonės įmones ir kaip galime prisidėti prie to, didindami savo pajamas. Failas augantis, svarbėjantis ir mes dedame daug pastangų“, – teigė jis.
Galimybių LTG grupei dalyvauti gamyboje neatmetė ir susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
„Gynybos pramonės skatinimo momentai – didesnis dalyvavimas gynybos holdingo apimtyje, nes tikrai infrastruktūra, depai ir žmonės galėtų tai daryti bei įeiti į konkursus su gynybos pramonėje dalyvaujančiais subjektais“, – sakė ministerijos atstovas.
Kaip skelbta anksčiau, Krašto apsaugos ministerija (KAM) sausį jau pasirašė maždaug 1,33 mlrd. eurų (su PVM) vertės sutartis su Rūdninkų miestelio antrojo etapo vystymo konkursą laimėjusiomis bendrovėmis – „Fegdos“ ir „Conres LT“ įmonių valdoma „Rudina“ ir statybų bendrove „Merko statyba“.
Planuojama, kad užbaigus statybas Rūdninkuose, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, 170 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta iki keliems tūkstančiams karių.
Bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
