Mityti apie sveiką mitybą ir jos įtaką širdies bei kraujagyslių ligoms girdime nuolat, tačiau nauji didelės apimties tyrimai vis aiškiau rodo, kad tam tikri mitybos modeliai gali būti ypač naudingi. Vienas jų – Viduržemio jūros dieta, kuri, kaip nustatyta, gali reikšmingai sumažinti insulto riziką moterims.
Nauja analizė parodė, kad moterys, kurios nuosekliausiai laikėsi Viduržemio jūros dietos principų, turėjo gerokai mažesnę bendrą insulto riziką. Apskaičiuota, kad bet kokio tipo insulto tikimybė buvo 18 % mažesnė, lyginant su tomis, kurios šios mitybos nesilaikė.
Buvo vertinami dviejų pagrindinių insulto rūšių atvejai: išeminiai insultai, dažniausiai atsirandantys dėl sutrikusios kraujotakos į smegenis, ir hemoraginiai insultai, kuriuos sukelia kraujo išsiliejimas į smegenis ir kurie dažnai sukelia sunkesnes pasekmes.
Tyrimo duomenimis, Viduržemio jūros dietos besilaikančių moterų išeminio insulto rizika buvo 16 % mažesnė, o hemoraginio insulto – net 25 % mažesnė. Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai rodo glaudų ryšį tarp mitybos ir insulto rizikos, tačiau dar neleidžia tvirtai teigti apie tiesioginį priežastinį poveikį.
Viduržemio jūros dieta grindžiama dideliu daržovių, vaisių, ankštinių augalų, žuvies ir alyvuogių aliejaus vartojimu. Tuo pačiu rekomenduojama riboti raudonos mėsos, pieno produktų bei maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų, kiekį.
Tyrime dalyvavo 105 614 moterų, kurioms anksčiau nebuvo diagnozuotas insultas. Pradėjus stebėjimą, vidutinis jų amžius siekė 53 metus. Pagal mitybos klausimynus kiekvienai dalyvei buvo skiriami balai nuo 0 iki 9, atsižvelgiant į tai, kiek jų mityba atitiko Viduržemio jūros dietos principus. Apie 30 % moterų pateko į grupę, kuri griežčiausiai laikėsi šios mitybos.
Stebėjimas truko vidutiniškai 21 metus. Per šį laikotarpį užfiksuota 4083 insultai, iš jų 3358 išeminiai ir 725 hemoraginiai. Net ir įvertinus kitus rizikos veiksnius – rūkymą, fizinį aktyvumą, padidintą kraujospūdį – skirtumai tarp grupių išliko statistiškai reikšmingi.
„Insultas yra viena pagrindinių mirties ir neįgalumo priežasčių, todėl įdomu galvoti, kad pagerinę savo mitybą galime sumažinti šios pražūtingos ligos riziką“, – sakė tyrimo autorė Sofija S. Wang, filosofijos daktarė iš Hope visapusiško onkologijos centro Kalifornijoje. Pasak jos, ypatingą susidomėjimą sukėlė būtent hemoraginio insulto duomenys, nes šio tipo insultai dideliuose tyrimuose nagrinėjami rečiau.
Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tyrimo apribojimus: mitybos duomenis dalyvės teikė pačios, todėl galima tam tikra paklaida ir netikslumai vertinant faktinį suvartojamo maisto pobūdį ir kiekius.
Tokie tyrimų rezultatai dar kartą patvirtina, kad ilgalaikiai mitybos įpročiai gali turėti didelę reikšmę širdies ir kraujagyslių sistemai. Nors vien mityba negarantuoja, kad insultas neįvyks, ji gali būti svarbi bendros profilaktikos dalis kartu su fiziniu aktyvumu, kraujospūdžio kontrole ir rūkymo atsisakymu.
