Kai prieš keletą savaičių „Google“ vadovas Ericas Schmidtas pasiūlė jaunimui ateityje pasikeisti savo vardus vien tam, kad niekas negalėtų jų surasti interneto paieškoje ir nesužinotų praeities šmėklų, dauguma vartotojų suvokė, kad jie turi būti atsargūs interneto erdvėse.
E. Schmidtas tokias užuominas apie privačius duomenis internete išsako ne pirmą kartą. Praėjusiais metais „Google“ vadovas teigė: „Jei jūs pasielgėte blogai ir apie tai niekas neturi sužinoti, gal geriau nebūtumėte to daręs“. Jei jau padarėte – apie tai tai turbūt sužinos būtent iš interneto. Tad kodėl „Google“ vadovas įspėja apie šią grėsmę ir ar tikrai ji yra?
Vartotojai turi būti atsakingi
Ar tikrai mūsų duomenys taip neapsaugoti? Paskaičiuokime: „Google“ saugo paieškos įrašus iš individualių kompiuterių devynis mėnesius; elektroninis paštas „Gmail“ seka vartotojo gaunamus laiškus, kad galėtų pasiūlyti atitinkamo turinio reklamą; „Google“ „Street view“ žemėlapiai nufotografavo beveik kiekvieną namą Didžiojoje Britanijoje.
Vienas politikas apie „Google“ teigė: „Google – tai kompanija, kuri specializuojasi žinojime, kur tu esi, ką tu darai ir ką tu kalbi. Tai išties baugina.“ Kiekvieną kartą, susipažinęs su nauju žmogumi, ir įvedęs jo pavardę į „Google“ sužinai apie jį labai daug dalykų.
Tačiau patys interneto vartotojai taip pat turi prisiimti atsakomybę ir išmokti naudotis internetu, teigia Dylanas Sharpe’as iš „Big Brother Watch“. „E.Schmidtas visiškai teisus, kalbėdamas apie tai, kad vartotojai turi būti atsakingi už tai, kiek informacijos apie save paleidžia internete. Dabar pasaulyje yra milijonai paauglių, kurie po dešimties metų ieškos darbo ir atras internete tiek daug kompromituojančios medžiagos apie save“, – teigia D.Sharpe‘as.
E. Schmidtas taip pat priduria: „Manau, kad visuomenė nesupranta, kas vyksta, kai viskas pasaulyje yra pasiekiama, žinoma ir įrašoma“.
Kaip saugotis savo duomenis?
Apsisaugoti nuo „Google“ nereikia. Užtenka būti sąmoningiems ir nedėti asmeninės informacijos į internetą. Nes niekada nežinai, kaip ji gali pakenkti ateityje. Kaip teigė vienas internautas: „Internetas yra didžiulė šiukšliadėžė, kurioje mokantis ieškoti gali rasti daugybę naudingų dalykų. Likusiems internetas taip ir lieka šiukšlynu“.
Tad galbūt dabar reikalingas ir internetinis auklėjimas, kuris išaiškintų paaugliams, ką reikia dėti į internetą. Tai galėtų būti ir keletas pamokų mokykloje, kurių metu moksleiviai sužinotų, kad internetas nėra vien linksmybių vieta. Jis gali tapti puikiu pagalbininku, jei moki juo naudotis atsakingai. Ir tada galbūt nebereikės, kaip kad teigė „Google“ vadovas, ateityje pasikeisti vardų.
