Mokate už tam tikrą interneto greitį, tačiau žaidimuose jaučiate „lagus“, o vaizdo įrašai stringa? Priežastis gali slypėti tiek jūsų „Wi‑Fi“ maršrutizatoriuje, tiek paslaugų tiekėjo tinkle. Tikrąjį namų interneto greitį padeda nustatyti nemokamas internetinis testas, kuris parodo pagrindinius ryšio rodiklius ir leidžia suprasti, kur yra problema.
Interneto greičio testas padeda įvertinti, ar nepermokate už perteklinį greitį, ar, priešingai – ar ryšys vos „ištempia“ jūsų poreikius. Kaip tai veikia? Testas užpildo tinklą duomenimis taip, lyg būtų siunčiamas ir gaunamas didelis failas, ir tokiu būdu patikrina maksimalią jūsų ryšio pralaidą.
Vis dėlto greitis nėra vienintelis interneto kokybės rodiklis. Jūsų patirtį internete labai veikia ir kiti parametrai, kuriuos geras testas taip pat pateikia.
Pagrindiniai rodikliai
Nepriklausomai nuo to, kokiu greičio testu naudositės, pagrindiniai rodikliai visuomet bus tie patys: atsiuntimo (download) greitis, išsiuntimo (upload) greitis ir vėlinimas (ping). Daugelyje testų papildomai pateikiamas ir džiiteris – vėlinimo svyravimai, nors kartais šį parametrą reikia susirasti atskirai.
Atsiuntimo ir išsiuntimo greitis
Pagrindiniai bet kurio testo skaičiai – atsiuntimo ir išsiuntimo greitis. Abu šie rodikliai atspindi pralaidumą, t. y. kiek duomenų ryšys gali perduoti per sekundę.
Kasdien kalbėdami apie „interneto greitį“ žmonės dažniausiai turi omenyje būtent atsiuntimo greitį.
Atsiuntimo greitis rodo, kiek duomenų per sekundę galite gauti iš serverio. Tai pagrindinis rodiklis veikloms, susijusioms su vaizdo transliacijomis, socialiniais tinklais, muzikos ir tinklalaidžių klausymu.
Išsiuntimo greitis rodo, kiek duomenų per sekundę galite išsiųsti į internetą. Jis ypač svarbus vaizdo skambučiams, internetiniams žaidimams, failų įkėlimui ir turinio dalijimuisi socialiniuose tinkluose – nuo jo priklauso, kaip greitai ir kokybiškai kiti jus mato ir girdi.
Tradiciniai interneto tiekėjai daug didesnę pralaidos dalį skiria atsiuntimui nei išsiuntimui. Išimtis – šviesolaidinis (optinis) internetas, kuriame dažnai atsiuntimo ir išsiuntimo greičiai būna panašūs.
Vėlinimas ir džiiteris
Pralaidumas parodo, kokį duomenų kiekį galima perduoti, o vėlinimas – per kiek laiko duomenys nukeliauja iki serverio ir grįžta atgal.
Vėlinimas matuojamas milisekundėmis (ms). Rezultatas iki 20 ms laikomas labai geru. Internetiniuose žaidimuose ypač svarbu, kad jūsų veiksmai valdikliu ar klaviatūra akimirksniu atsispindėtų ekrane. Kai vėlinimas viršija 20 ms, gali pradėti jaustis trūkčiojimai ir „lagai“.
Kai kuriuose tinkluose vėlinimas padidėja esant didelei apkrovai. Labai didelis apkrautas vėlinimas dažnai pastebimas koncertuose, masiniuose renginiuose ar tankiai apgyvendintose vietose – tai signalas, kad tinklas yra perkrautas.
Džiiteris parodo vėlinimo svyravimus. Vidutinis vėlinimas gali atrodyti neblogas, tačiau jei jame pasitaiko staigių šuolių, būtent juos ir atspindi džiiterio rodmuo.
- iki 5 ms – puikus rezultatas;
- 5–20 ms – geras rezultatas;
- daugiau kaip 20 ms – gali kilti problemų su žaidimais ir vaizdo transliacijomis.
Kaip pasiruošti tiksliam interneto greičio testui?
Paleisti greičio testą paprasta – dažniausiai pakanka vieno mygtuko paspaudimo. Tačiau keli veiksniai gali stipriai iškreipti rezultatus. Kad gautumėte kuo tikslesnį vaizdą, verta juos įvertinti.
„Wi‑Fi“ ar laidinis (Ethernet) ryšys
Testą galite atlikti tiek per „Wi‑Fi“, tiek naudojant laidą (Ethernet). Svarbu suprasti, kokį ryšio tipą testuojate, kad teisingai interpretuotumėte rezultatus.
- Testas per Ethernet dažniausiai parodo realų greitį, kurį suteikia interneto tiekėjas.
- Testas per „Wi‑Fi“ leidžia įvertinti, kiek greičio prarandate dėl belaidžio ryšio.
Jei atsiuntimo greitis, vėlinimas ar džiiteris per „Wi‑Fi“ yra gerokai prastesni nei per laidą, gali būti, kad atėjo metas atnaujinti maršrutizatorių ar optimizuoti jo vietą.
Kiti įrenginiai tinkle
Greičio testas matuoja bendrą tuo metu prieinamą pralaidą. Jei tuo pačiu metu kitas įrenginys parsisiunčia didelį failą ar transliuoja aukštos raiškos vaizdą, jūsų testo rezultatai bus dirbtinai sumažinti. Prieš paleisdami testą, išjunkite arba bent jau pristabdykite kitų įrenginių aktyvų interneto naudojimą.
Atstumas iki maršrutizatoriaus
Testas įrenginyje, esančiame greta maršrutizatoriaus, dažniausiai parodys geriausius „Wi‑Fi“ rezultatus. Tačiau ne mažiau svarbu žinoti, kaip ryšys veikia tose vietose, kur iš tiesų dažniausiai naudojatės internetu.
Rekomenduojama testą atlikti patalpose ir vietose, kur praleidžiate daugiausia laiko prie interneto. Jeigu ten greitis smarkiai krenta ar ryšys tampa nestabilus, verta pagalvoti apie „Mesh“ sistemą arba „Wi‑Fi“ kartotuvą (retransliatorių).
Skirtingas paros metas
Tinklo apkrova skirtingu paros metu gali gerokai skirtis. Pabandykite paleisti testą vadinamuoju piko metu – paprastai tai darbo dienų vakarai, kai daugelis vartotojų žiūri filmus ar žaidžia internete. Būtent tuo metu tinklas dažniausiai veikia lėčiausiai, todėl pamatysite realistiškesnį „blogiausio scenarijaus“ vaizdą.
Kaip pasitikrinti namų interneto greitį?
Pasitikrinti interneto greitį labai paprasta: atsidarote greičio testo puslapį ir paspaudžiate mygtuką, pavyzdžiui, „Start“, „Go“ ar „Test“. Testas paprastai trunka trumpiau nei 30 sekundžių, po to ekrane matysite pagrindinius rodiklius – atsiuntimo ir išsiuntimo greitį, vėlinimą ir dažnai džiiterį.
Kaip suprasti ir pagerinti šiuos rezultatus?
Jeigu testas per Ethernet kabelį parodė greitį, gerokai mažesnį nei jūsų plane nurodytas „iki … Mb/s“, verta kreiptis į interneto tiekėją. Reikėtų nepamiršti, kad greitis per dieną gali svyruoti, o tiekėjai paprastai įsipareigoja tik „iki“ tam tikros greičio ribos. Jei problema kartojasi, o tiekėjas jos nesprendžia, gali būti prasminga apsvarstyti kito paslaugų teikėjo pasirinkimą.
„Wi‑Fi“ rezultatų interpretavimas yra sudėtingesnis. Lėto ar nestabilaus belaidžio ryšio priežastimi gali būti pasenęs maršrutizatorius, netinkama jo vieta, trukdžiai nuo kitų įrenginių ar net kaimyninių „Wi‑Fi“ tinklų siunčiamas triukšmas tame pačiame dažnių ruože.
Vidutiniškai rekomenduojama maršrutizatorių keisti kas maždaug penkerius metus, kad jis atitiktų naujausius „Wi‑Fi“ standartus ir galėtų pilnai išnaudoti jūsų interneto plano galimybes.
Pastaraisiais metais „Wi‑Fi 6E“ ir „Wi‑Fi 7“ maršrutizatoriai tapo gerokai prieinamesni. Jie gali veikti platesniame, 6 GHz dažnių ruože ir užtikrina žymiai didesnius greičius bei stabilesnį ryšį, ypač daugiabučiuose namuose ar patalpose, kur vienu metu prijungta daug įrenginių.
Optimalus interneto greitis labai priklauso nuo to, kiek žmonių ir kiek įrenginių juo naudojasi. Tai, kas visiškai pakanka vienam žmogui, dažnai bus nepakankama penkių asmenų šeimai su išmaniaisiais televizoriais, žaidimų konsolėmis ir daugybe „išmaniųjų“ namų įrenginių.
