Vakarų Vokietijoje, Nadrenijos Šiaurės Vestfalijos žemėje esančiame vandens parke „Waldschwimmbad Walbeck“, įvyko incidentas, privertęs tiek lankytojus, tiek specialistus sunerimti. Poilsiautojai mėgavosi vandens pramogomis, kai staiga keli vaikai pradėjo skųstis juos puolančiais vabzdžiais. Dalį vaikų jie net įgėlė. Sunerimę prižiūrėtojai nedelsdami kreipėsi į gelbėtojus, o vienas jų netrukus po vandens čiuožykla aptiko širšių lizdą.
Iš karto buvo nuspręsta uždaryti šią teritorijos dalį ir kviesti bitininką. Atvykęs specialistas patvirtino, kad aptiktas lizdas priklausė azijietiškoms širšėms, rūšiai „Vespa velutina“. Laimei, lizdas buvo nedidelis, jame gyveno apie keturis šimtus vabzdžių. Visi jie buvo išgaudyti, o lizdas saugiai pašalintas.
Ekspertas paaiškino, kad šios rūšies širšės nėra labiau agresyvios nei europinės, tačiau jų lizduose gyvena daugiau vabzdžių, todėl užpuolimo metu puolėjų būna daugiau. Nepaisant to, bitininkas perspėjo, jog problema su šiais invaziniais vabzdžiais auga kiekvienais metais. Tai buvo jau penktas jo iškvietimas šiemet dėl azijietiškų širšių, kai pernai toks atvejis pasitaikė tik vieną kartą.
Pasak „Bild“, šiame išpuolyje nukentėjo dvylika vaikų ir keli jų prižiūrėtojai. Visiems nukentėjusiesiems buvo suteikta pagalba, įgėlimo vietos atšaldytos, o alerginių reakcijų nepastebėta.
Azijietiškos širšės Europoje pasirodė palyginti neseniai, tačiau jų paplitimas sparčiai plečiasi. Jų buvimas jau fiksuotas Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.
Nors šių vabzdžių patelės gali užaugti iki beveik trijų su puse centimetro, didžiausia problema yra ne dydis, o jų poveikis vietos ekosistemoms. Šie plėšrūs vabzdžiai geba pulti net tokius gyvius kaip maldininkai, kitos širšės, vapsvos ar vorai. Jie taip pat neatsilieka nuo europinių širšių pajėgumo ir be vargo gali jas įveikti.
Mokslininkų duomenimis, viena kolonija per vasarą gali sunaudoti daugiau kaip vienuolika kilogramų įvairių vabzdžių. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad šios širšės minta ne tik gyvais vabzdžiais, bet ir dvėseliena.
Vis dėlto ekspertai ramina, kad azijietiškų širšių įgėlimas žmogui nėra pavojingesnis nei europinių širšių. Jos taip pat nėra išskirtinai agresyvios, nors didesnės kolonijos reiškia didesnę tikimybę, kad puolimo metu įgels daugiau vabzdžių.
Svarbiausia yra vengti trikdyti jų lizdų ir, pastebėjus juos šalia gyvenamosios vietos ar viešų vietų, kreiptis į specialistus, galinčius saugiai pašalinti pavojų. Šis incidentas Vokietijoje dar kartą parodė, kad invazinės rūšys gali kelti pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonėms, ypač kai jos įsikuria vietose, kuriose lankosi daug žmonių.
Nors šiuo atveju pavyko išvengti rimtesnių padarinių, ekspertai pabrėžia, kad būtina nuolat stebėti jų plitimą ir imtis priemonių, kad šių vabzdžių populiacija būtų kontroliuojama. Tokie atvejai tik įrodo, jog azijietiškų širšių problema Europoje iš tiesų tampa vis rimtesnė.
