JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai, skirti masinių protestų dalyviams Islamo Respublikoje Irane, tapo nauju diplomatinės įtampos etapu vienos didžiausių protestų bangų Irano istorijoje fone.
2026 metų sausio 13 dieną Jungtinių Valstijų prezidentas savo platformoje „Truth Social“ paskelbė žinutę, kurioje paragino iraniečius tęsti protestus ir imtis valstybinių pastatų užėmimo. Jis taip pat ragino fiksuoti „žudikų ir prievartautojų vardus“, žadėdamas, kad „jie sumokės didelę kainą“, ir pareiškė atšaukiantis visus susitikimus su Irano pareigūnais tol, kol „beprasmiški protestuotojų žudymai“ nebus nutraukti.
Trumpas savo kreipimąsi užbaigė santrumpa MIGA („Make Iran Great Again“ – „Padarykime Iraną vėl didį“).
Dalis tarptautinės žiniasklaidos pabrėžia, kad toks pareiškimas žymi griežtą Vašingtono kurso pokytį Irano vidaus įvykių atžvilgiu.
Antivyriausybiniai protestai Irane prasidėjo 2025 metų gruodžio 28 dieną. Iš pradžių jie kilo dėl ekonominės krizės ir nacionalinės valiutos nuvertėjimo, tačiau netrukus peraugo į politinį sukilimą, kuriame imta reikalauti reformų ir vadovybės pasikeitimo. Protestai apėmė dešimtis didžiųjų Irano miestų, įskaitant Teheraną ir šalies vakarų regionus.

Vietos valdžia reagavo itin griežtomis priemonėmis – visoje šalyje buvo ribojamas arba visiškai išjungiamas internetas ir ryšio paslaugos. Tai smarkiai apsunkino galimybę gauti patikimą informaciją apie realią situaciją Irane.
Žmogaus teisių gynimo organizacijų ir užsienio žiniasklaidos duomenimis, iki sausio vidurio žuvusiųjų skaičius galėjo viršyti 2000 žmonių, tačiau tikslus aukų skaičius nežinomas dėl informacinės blokados.
Be viešos politinės ir moralinės paramos protestuotojams, Trumpas atšaukė ir planuotas diplomatines derybas su Teheranu, reikalaudamas nutraukti represijas. Jo administracijoje svarstomi įvairūs pagalbos variantai, tarp jų – ekonominės priemonės ir, jei smurto lygis dar labiau augs, potencialūs kariniai veiksmai.
Interviu žiniasklaidai Trumpas ir jo patarėjai pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios imtis „labai griežtų“ priemonių, jei Irano valdžia ir toliau naudos žiaurią jėgą prieš protestuotojus. Tarp galimų priemonių minimas ir spaudimas toms valstybėms, kurios išlaiko prekybinius ryšius su Iranu.
Oficialusis Teheranas į Trumpo pareiškimus sureagavo itin aštriai, pavadinęs juos kišimusi į Irano vidaus reikalus ir grėsme šalies suverenitetui. Irano valdžia tvirtina, kad protestai esą yra išorės jėgų bandymas destabilizuoti valstybę, ir pažadėjo griežtai malšinti bet kokius bandymus užimti valstybines įstaigas.
Politikos ir saugumo ekspertai perspėja, kad tokia retorika didina regioninės eskalacijos riziką. Konfliktas gali įtraukti kitas valstybes ir peraugti į platesnio masto tarptautinę krizę.

