Įtampa Persijos įlankos regione pasiekė naują lygį – Iranas žengė griežtą ir itin simbolinį žingsnį, kuris gali sukelti milžiniškas geopolitines bei ekonomines pasekmes visam pasauliui.
Sekmadienį šalies parlamentas patvirtino planą uždaryti Ormūzo sąsiaurį, strateginį jūrų koridorių, per kurį kasdien transportuojama maždaug penktadalis visos pasaulyje suvartojamos naftos.
Tai nėra tik diplomatinis manevras – tai signalas, kad Teheranas pasiryžęs naudoti energetinius svertus geopolitinėje kovoje. Ekspertai įspėja, kad jei planas bus įgyvendintas, tai gali paveikti kiekvieną pasaulio kampelį, nuo benzino kainų degalinėse iki pasaulinio saugumo.
Iranas grasina uždaryti pasauliui svarbiausią naftos kelią
Irano parlamentas patvirtino pasiūlymą, kuris leidžia šalies valdžiai imtis priemonių Ormūzo sąsiaurio uždarymui – vieninteliam keliui, kuriuo iš Persijos įlankos išvežama nafta. Per šią itin siaurą jūrų zoną kasdien plaukia iki 18 mln. barelių naftos, o tai yra apie 20 proc. viso pasaulinio dienos poreikio.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, galutinį sprendimą dėl uždarymo priims Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba.
Irano politikas Esmailas Kosari, kuris taip pat yra Irano revoliucinės gvardijos narys, pareiškė, kad uždarymo klausimas yra svarstomas, o sprendimas bus priimtas kai tik tam ateis laikas.
Reaguoja į Izraelio veiksmus
Pagal Irano agentūros „Mehr“ pateiktą informaciją, šis drastiškas žingsnis svarstomas kaip atsakas į pastaruoju metu suintensyvėjusius Izraelio išpuolius.
Tiesa, tai ne pirmas kartas, kai Iranas grasina uždaryti Ormūzo sąsiaurį, tokių pareiškimų skambėjo jau anksčiau, tačiau nė vienas nebuvo realiai įgyvendintas.
Vis dėlto šįkart situacija gerokai daugiau įtempta nei bet kada anksčiau, tiek regioniniu, tiek globaliu mastu. Galimas sąsiaurio uždarymas reikštų ne tik energetinę, bet ir karinę krizę.
Naftos transportavimo kaštai pašoko daugiau nei dvigubai
Sąsiaurio svarbą geriausiai iliustruoja ekonominiai duomenys. Analitinės bendrovės „Clarksons Research“ skaičiavimais, išaugusi įtampa lėmė, kad tanklaivių, galinčių gabenti 2 mln. barelių naftos, nuomos kaina padidėjo daugiau nei dvigubai, nuo 20 tūkst. dolerių per dieną iki beveik 48 tūkst. dolerių.
Tai yra tiesioginė reakcija į galimą sąsiaurio blokavimą ir išaugusią riziką laivybai.
Laivybos gigantai kol kas nesitraukia, bet stebi situaciją
Danijos konteinerių pervežimo bendrovė „Maersk“ patvirtino, kad jos laivai vis dar naudoja Ormūzo sąsiaurį, tačiau situacija stebima labai atidžiai.
Įmonė pranešė, kad yra pasirengusi operatyviai koreguoti maršrutus, jei tik rizikos lygis taps per didelis.
Sąsiaurio uždarymas turėtų nedelsiant atsiliepti pasaulinėse naftos rinkose – padidėjus paklausai ir sumažėjus pasiūlai, kainos šokteltų visame pasaulyje. Tai galėtų paveikti ne tik degalų kainas degalinėse, bet ir iš esmės sujaukti logistikos grandines.
Galiausiai, toks žingsnis sukeltų rimtą diplomatinių santykių krizę tarp Irano ir Vakarų valstybių, kurios šį veiksmą laikytų agresijos aktu.
Šiuo metu pasaulis stebi, ar Teheranas ryšis šiam žingsniui, ar tai tėra strateginis grasinimas. Bet kokiu atveju, įtampa regione dar kartą parodė, kokia trapi ir susijusi yra pasaulinė ekonomika, kai viena šalis gali sutrikdyti visą energetikos sistemą vienu politiniu sprendimu.
