Pastarosiomis dienomis tarptautinę bendruomenę sukrėtė pranešimai apie galimai milžinišką aukų skaičių Irane. Dviejų aukšto rango Irano sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų teigimu, per protestus šalyje žuvusiųjų skaičius per vos dvi dienas – 2026 m. sausio 8–9 d. – galėjo viršyti 30 000. Apie tai, remdamasis vidiniais šaltiniais, pranešė žurnalas „Time“.
Šie skaičiai ryškiai skiriasi tiek nuo oficialios Teherano pateikiamos statistikos, tiek nuo žmogaus teisių organizacijų duomenų. Dėl to dabartiniai įvykiai Irane kai kurių stebėtojų lyginami su kruviniausiais protestų numalšinimo atvejais šiuolaikinėje istorijoje.
Kas tiksliai buvo pranešta?
Remiantis žurnalui „Time“ perduota vidine informacija, vien 2026 m. sausio 8–9 d. Irano saugumo pajėgos per susidūrimus gatvėse galėjo nužudyti iki 30 000 žmonių. Teigiama, kad žudynių mastas taip apkrovė šalies infrastruktūrą, jog pritrūko lavonmaišių, o kūnai esą buvo gabenami ne greitosios medicinos pagalbos automobiliais, bet sunkiasvorėmis vilkikų priekabomis.
Skelbiama, kad šis įvertinimas paremtas ligoninių ataskaitomis, surinktomis iš įvairių medicinos šaltinių, taip pat duomenimis, kuriuos apibendrino vokiečių ir iranietis oftalmologas chirurgas dr. Amiras Parasta, prisidėjęs prie informacijos apdorojimo. Tuo metu oficialios Irano institucijos iki šiol skelbė apie 3 117 žuvusiųjų – gerokai mažesnį skaičių.
„Time“ pabrėžia, kad negalėjo savarankiškai patikrinti šių vidinių duomenų tikslumo, tačiau teigiama, jog jie dera su kai kuriais skaičiavimais, gautais iš medikų ir greitosios pagalbos darbuotojų.
Skirtingi žuvusiųjų skaičiai aiškinami keliais veiksniais. Iranas anksčiau skelbė apie 3 117 žuvusiuosius, į šį skaičių įtraukiant tiek protestuotojus, tiek saugumo pajėgų narius. Kai kurios tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, JAV įsikūrusi „Human Rights Activists News Agency“, yra patvirtinusios apie 5 000 aukų ir nurodo toliau tikrinančios kitus galimus mirties atvejus.
Kiti preliminarūs vertinimai, paremti kelių savaičių protestų analize, pateikia labai skirtingus diapazonus – nuo kelių dešimčių tūkstančių iki dar didesnių skaičių. Rezultatai priklauso nuo taikomų kriterijų ir nuo to, kokie atvejai laikomi patvirtintais.
Padėtį apsunkina platus interneto blokavimas Irane, smarkiai ribojantis informacijos srautą iš šalies. Dėl to itin sudėtinga nepriklausomai patikrinti duomenis, net ir esant liudininkų pasakojimams, dokumentams bei žmogaus teisių gynėjų ataskaitoms.
Protestai Irane prasidėjo 2025 m. gruodžio pabaigoje. Iš pradžių žmonės į gatves išėjo dėl gilaus ekonominio nuosmukio, infliacijos ir rialo nuvertėjimo, tačiau judėjimas greitai peraugo į platesnį antivyriausybinį maištą, apėmusį dešimtis miestų ir provincijų. Jau sausio pradžioje žmogaus teisių gynėjai fiksavo dešimtis, vėliau – kelis šimtus žuvusiųjų, tačiau duomenys išliko fragmentiški dėl ryšio blokavimo.
Žinios apie galimai dešimtis tūkstančių žuvusiųjų sulaukė didžiulio žiniasklaidos, žmogaus teisių organizacijų ir politikos analitikų dėmesio visame pasaulyje. Komentatoriai galimą aukų mastą lygina su didžiausiomis represinėmis akcijomis XX amžiuje. Žmogaus teisių gynėjai ragina atlikti skaidrų tyrimą ir atkreipti dėmesį į jau dokumentuotus atvejus, o tarptautinės organizacijos reiškia susirūpinimą dėl informacijos blokados ir kliūčių nepriklausomai patikrinti duomenis.
Jeigu įvertinimas apie maždaug 30 000 žuvusiųjų per dvi dienas pasitvirtintų, tai reikštų itin didelio masto smurtą prieš protestuotojus, prilygstantį didžiausiems masiniams susidorojimams režimo ir civilių gyventojų konfliktuose. Vis dėlto dėl nepriklausomų šaltinių stokos ir ribotos prieigos prie informacijos tikslus aukų skaičius kol kas išlieka ginčų ir tolesnių tyrimų objektu.
