„Vadovui svarbiausia yra pasitikėti žmonėmis – deleguoti, suteikti atsakomybę, sudaryti sąlygas mokytis ir ištaisyti klaidas. Jeigu susireikšminsi ir tapsi neprieinamas, tavo dienos bus suskaičiuotos“, – sako įmonių grupės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius, KTU alumnų asociacijos prezidentas Dalius Misiūnas.
Patarimas ieškantiems darbo: didžiausios Lietuvoje energetikos bendrovės vadovas ypač vertina tvarkingai parašytus kandidatų gyvenimo aprašymus. Viena iš svarbiausių savybių, išlavintų universitete ir dirbant mokslinį darbą, jis laiko bendravimo įgūdžius.
.jpg)
Dalius Misiūnas
Kokius „namų darbus“ turėtų paruošti kiekvienas jaunas žmogus, pradedantis eiti karjeros keliu?
Svarbiausia yra įsiklausyti į save: išsiaiškinti, kur nori būti ir kokių savybių reikia, kad ten patektum. Tada – suprasti, kurias savybes reikėtų ugdyti ir kaip. Be abejo, labai svarbu suvokti, koks galėtų būti kelias link trokštamo tikslo. O tada jau reikėtų nusiteikti ir žengti tuo keliu atkakliai, žingsnis po žingsnio.
Be abejo, nebūtinai nueisi savo suplanuotu keliu, bet esmė yra ta, kad ėjimas be krypties dažniausiai niekur nenuveda. Privalai žinoti, kur link eini.
Ko gero, sunkiausia suprasti, ko nori. Kaip tą padaryti?
Nepabandęs – nesuprasi. Aš netikiu, kad galima staiga nė iš šio nė iš to pajusti, kad būsi vienos arba kitos srities profesionalas. Be abejo, būna išimčių, bet patikimiausias yra savęs išmėginimo kelias.
Dar vaikystėje, mokyklos suole, ir, žinoma, universitete studentai ir moksleiviai turi ieškoti progų, kurios leistų pažinti profesijas. Vaikystėje lankomasi tėvų darbovietėje ar įmonėse ekskursijų metu, o studijų metais reikėtų išnaudoti kiekvieną progą praktikai. Jos neturėtų būti labai ilgos ar sudėtingos, tačiau būtinai – įvairios. Kai kurios įmonės turi tokias praktikos programas, kurių metu jaunas žmogus gali padirbėti įvairiuose – finansų, žmogiškųjų išteklių, gamybos, strategijos – įmonės padaliniuose, kiekviename praleisdamas maždaug po savaitę. Taip galima susidaryti tikresnį vaizdą, kas tau patinka.
Gal galite pasidalyti savo asmeniniais „bandymais“?
Aktyviai dalyvavau universiteto gyvenime, rašydamas savo daktaro disertaciją esu išbandęs ir mokslo tiriamojo darbo „duonos“. Būtent tada teko aktyviai bendrauti su įmonėmis: turėjau galimybę darbinėse situacijose stebėti tiek vadovus, tiek technikus, tiek paprastus darbininkus.
Vėliau dirbau inžinerinėje, konsultavimo, ekonominių konsultacijų srityje. Daug lengviau suprasti ir žmones, ir procesus, kai pats esi juose dalyvavęs. „Lietuvos energijos“ įmonių grupė apima labai daug skirtingų veiklų, man pasisekė, kad per trumpą laiką turėjau galimybę keletą iš jų „pačiupinėti“ praktiškai. Net ir šiandien, kai man sunku suprasti vieną ar kitą sritį, pasirenku praktinio išbandymo būdą – nueinu pas tuos žmones, kurie dirba, stebiu juos, kalbuosi. Būna, kad važiuoju kartu su elektromonteriais į miestą šalinti gedimų. Kai žinau, apie ką eina kalba, man lengviau priimti sprendimus.
Esate prieinamas vadovas?
Manau, kad negali būti kitoks – jeigu susireikšminsi ir tapsi neprieinamas, tavo dienos bus suskaičiuotos. Organizacijos šiais laikais labai dinamiškos ir labai atviros, pagrindinė vertybė yra noras daryti pokyčius, keistis pačiam, o ne užtarnautas statusas ar „antpečiai“.
Kiek tai, kad esate technologijos mokslų daktaras, turite tiriamojo darbo patirties padeda jums šiandien?
Pasitaiko momentų, kai aš galiu panaudoti savo mokslines žinias, bet sakyčiau, kad svarbiausi šiuo atveju – įgyti įgūdžiai. Man labai naudinga ta patirtis, kurią įgijau tiriamojo darbo metu, nes ji padeda suprasti ir šiandien mūsų darbe naudojamų sistemų veikimo principus. Praktinių bandymų patirtis, kai gali suvokti, kaip viskas vyksta realiame gyvenime, yra neįkainojama. Žinoma, naudingiausi bendravimo įgūdžiai, kuriuos įgijau tuo metu.
Būtent bendravimo įgūdžiai?
Taip. Man pasisekė, kad atlikdamas tyrimus dirbau su kelių valstybių, kelių tautybių žmonėmis: švedais, britais, australais. Tarptautinė aplinka ugdo: turi susikalbėti su skirtingų kultūrų žmonėmis, naudoti kitą kalbą. Tai išmoko būti lanksčiam ir atviram.
Lankstumas, atvirumas, bendravimo įgūdžiai yra tie vadinamieji „minkštieji“ gebėjimai, kuriuos daug kas pabrėžia, kaip būtinus karjerai. Universitetų studijų programose jie tiesiogiai neįvardyti.
Tai – praktiniai įgūdžiai. Nesutinku, kad universitetas jų neugdo: pavyzdžiui, grupinis darbas yra pats geriausias būdas ugdyti „minkštuosius“ gebėjimus, nes turi būti ir komandos žaidėjas, ir tam tikru momentu tapti jos lyderiu, ir valdyti krizinius momentus, kai komanda atsiduria aklavietėje. Turi mokėti ir įtikinti, ir suprasti, ir pakalbėti – dirbdamas grupėje išbandai save visuose vaidmenyse. Kuo daugiau tokių skirtingų grupių – ir dydžiu, ir sudėtimi – pats patirsi, tuo daugiau tų „minkštųjų“ savybių įgysi.
Kaip manote, kokie jūsų gebėjimai ir kompetencijos padėjo atsirasti ten, kur esate šiandien?
Geras klausimas. Manau, kad svarbiausios mano savybės yra noras mokytis, patirti kažką naujo, drąsa išeiti iš savo komforto zonos. Būna, kad skirtingais karjeros etapais žmonės užsidaro savo komforto zonoje ir taip užtveria sau kelią augti.
Kitas svarbus dalykas yra atvirumas ir pozityvumas – turi matyti šviesiąją reikalų pusę, tai padeda judėti į priekį. Dar, manau, yra labai svarbu pasitikėti žmonėmis. Pasitikėti – tai reiškia deleguoti, perduoti atsakomybę, padėti mokytis ir augti. Jeigu darbuotojas padaro klaidą, gali padėti ją ištaisyti. Jeigu pasitiki, vadinasi tiki, kad žmogus gali tobulėti.
Kadangi esate vadovas, jums tenka priimti į darbą žmones. Kas pretendento gyvenimo aprašyme jus labiausiai „užkabina“?
Gal tai mano asmeninė savybė, tačiau aš nemažai dėmesio kreipiu į tai, kaip kruopščiai ir profesionaliai yra paruoštas gyvenimo aprašymas. Pasitaiko visaip – kartais informacija būna „sumesta“ padrikai, o kartais matai, kad žmogus labai atsakingai atliko tą darbą. Gyvenimo aprašymas – tai dalis pasirengimo būsimam darbui, todėl šis dokumentas gerai parodo, kokio tipo yra žmogus, kiek jis linkęs pasiruošti svarbiems dalykams. Dirbant ši savybė labai svarbi – jei gerai pasiruoši, yra didelė tikimybė, kad pavyks.
Svarbu kruopščiai pasirengti ir darbo pokalbiui. Pavyzdžiui, reikėtų žinoti, ką veikia įmonė, kokio ji yra dydžio, kokie jos finansiniai rezultatai ir pagrindiniai laimėjimai, kaip ji vertinama rinkoje.
Kartais susiduriu su tokiais žmonėmis, kurie nieko nežino apie įmonę, kurioje nori dirbti, o darbo pokalbio metu užduoda vienintelį klausimą: „paaiškinkit, ką man reikės daryti“. Turiu pasakyti, kad dažniausiai tokiems kandidatams nepasiseka.
Kurios papildomos kompetencijos yra jums ypač svarbios?
Didelis privalumas jaunam žmogui yra patirtis įvairiose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, studijos ar praktika užsienyje reiškia, kad žmogus turėjo kalbėti kita kalba realiose darbinėse ar gyvenimo situacijose, kad jis buvo nutolęs nuo savo saugumo zonos – tėvų namų, kad būdamas dar jaunas išbandė, ką reiškia gyventi kitoje kultūroje. Daro įspūdį ir tie žmonės, kurie šalia savo pagrindinės veiklos turi papildomų užsiėmimų – vykdo įvairius socialinius, labdaros projektus. Tai rodo, kad žmogus yra veiklus.
Jaunas žmogus įmonei – atradimas, ar galvos skausmas? Juk į juos reikia investuoti – mokyti, parengti darbui, investuoti į papildomų kompetencijų ugdymą ir taip toliau.
Aš perfrazuočiau – jaunus žmones reikia ne mokyti, o suteikti jiems galimybę mokytis patiems. Dažniausiai požiūris, kad turi stovėti už nugaros ir rodyti, ką daryti, yra klaidingas. Turi darbuotoją priimti atvirai, kuo geriau paaiškinti jam, kokia yra užduotis, kokios taisyklės, kurių jis neturėtų peržengti, ir suteikti jam galimybę klausti. Svarbu įvertinti ir rezultatą: ar jis teisingai padarė, ar ne, ir ką galima padaryti geriau.
Nemanau, kad kur nors taikoma tokia praktika, kai kažkas atsistojęs moko jauną darbuotoją. Jaunas žmogus atsineša į įmonę savo požiūrį, savo patirtį, kokia ji bebūtų – didelė ar maža – savo nuomonę, ir tai savaime yra vertybė. Mes turime sudaryti sąlygas mokytis, turime suteikti visą reikalingą informaciją, tačiau mokymasis yra abipusis procesas: tiek pats žmogus turėtų būti aktyvus klausdamas, tiek įmonė turėtų būti atvira ir struktūruota tiek, kad galėtų duoti atsakymus.
„Lietuvos energija“ jau kelintus metus dalyvauja KTU karjeros kontaktų mugėje „Karjeros dienos“. Įsivaizduokite, kad prie jūsų stendo priėjo studentas, ieškantis darbo. Kaip jis turėtų elgtis, kad gautų praktikos vietą arba darbo pasiūlymą?
Manau, kad svarbiausia savybė – atvirumas: tiek save pristatant, tiek domintis savo būsimąja darboviete. Studentams dažnai patariu: neskubėkite tartis dėl atlyginimo, tarkitės dėl to, ką įmonėje veiksite. Jeigu jūsų veikla bus neįdomi, siaura ir nereikšminga, didesnis atlyginimas jums karjeros padaryti nepadės. Visų pirma reikia žiūrėti į tai, koks bus darbo pobūdis, su kokiais žmonėmis dirbsite ir ko iš jų bus galima pasimokyti, kokio dydžio ir apimčių bus projektai. Apie atlyginimą reikėtų kalbėti paskutinėje vietoje – labai įdomų darbą galima dirbti už minimalų atlyginimą. Unikali patirtis vėliau atsipirks su kaupu.
