Afrikos žemynas vis labiau tampa vieta, kur nugula milžiniški panaudotų drabužių kiekiai iš turtingųjų pasaulio šalių. Dandoros rajonas Kenijos sostinėje Nairobije yra vienas didžiausių atvirų sąvartynų visoje Afrikoje, tai yra liūdnas šio reiškinio pavyzdys.
Čia galima rasti viską, nuo elektronikos likučių iki dėvėtų drabužių, atvežtų iš Europos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados ar Kinijos. Tyrimas, kurį atliko organizacija Changing Markets Foundation, atskleidė, kad vien 2021 metais į Keniją buvo atgabenta daugiau nei 900 milijonų vienetų dėvėtos aprangos iš išsivysčiusių šalių.
Daugiau nei pusė šių drabužių buvo tokios būklės, kad nebegalėjo būti dėvimi. Didelė jų dalis pagaminta iš poliesterio ir kitų sintetinių medžiagų, kurios nesuyra natūraliai, o ilgainiui skyla į mikroskopines daleles, galinčias užteršti vandenį, maistą ir kelti pavojų sveikatai.
Sąvartynas, pavirtęs mados kapinėmis
Dandoros sąvartynas yra ne tik ekologinė, bet ir socialinė problema. Plastiko bei pavojingų atliekų gaisrai teršia orą, o gyventojų sveikata nuolat kenčia. Čia plinta odos ligos, dažnos apsinuodijimų atvejai, auga nusikalstamumas. Vaikai dažnai meta mokslus ir įsitraukia į pavojingą bei nelegalią veiklą, bandydami išgyventi. Vietos žmonės kasdien rankioja šiukšles, ieškodami maisto, buities daiktų ar drabužių, kuriuos dar būtų galima panaudoti.
Be drabužių, sąvartyne gausu elektronikos atliekų, kurių sudėtyje yra pavojingų medžiagų. Toks poveikis kenkia ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams ypač paukščiams, kurie čia ieško maisto. Situaciją dar labiau blogina tai, kad per sąvartyną teka Nairobi upė, kurios vandenį gyventojai naudoja kasdieniams poreikiams, nesuprasdami visos taršos grėsmės.
Vakarų pasaulio marškinėliai Afrikos sąvartynuose
Nepaisant to, kad Dandoros sąvartynas jau dabar yra milžiniškas, jis toliau plečiasi. Tarptautinės prekybos duomenys rodo, jog vien per ketverius metus, tai nuo 2016 iki 2020, dėvėtų drabužių importas į Keniją išaugo net 80 procentų. Keli tūkstančiai vietos šeimų pragyvena iš to, kad atrinktus drabužius parduoda ar perdirba, tačiau didžioji dalis tekstilės vis tiek lieka kalnais atliekų po atviru dangumi.
Panaši situacija yra ir Ganoje, kur Kantamanto turgus netoli Jamestown paplūdimio tapo vienu didžiausių naudotų drabužių prekybos centrų pasaulyje. Čia atkeliauja didžiuliai kiekiai aprangos, tačiau ne viskas suranda pirkėją, dalis drabužių patenka į vandenis ar nugula aplinkiniuose kaimuose. Dėl šio reiškinio Gana dažnai vadinama pasaulio dėvėtų drabužių sostine, nors toks titulas labiau primena ekologinę katastrofą nei pasididžiavimą.
Greitosios mados pasekmės
Kiekvienais metais pasaulyje parduodama daugiau kaip 100 milijardų vienetų naujų drabužių. Greitosios mados tendencijos skatina žmones pirkti kuo daugiau, nekreipiant dėmesio į kokybę. Kai kurios parduotuvės kolekcijas keičia keliasdešimt kartų per metus, o didžiausios internetinės platformos vienu metu siūlo šimtus tūkstančių prekių.
Tokia gamyba ne tik alina aplinką, bet ir lemia, kad milžiniški kiekiai aprangos galų gale atsiduria tokiose vietose kaip Dandora ar Kantamanto, toli nuo savo pradinės rinkos, bet labai arti žmonių, kurie patys prie šio pertekliaus neprisidėjo.
Augant globaliai tekstilės gamybai ir vartojimui, tokios atliekų problemos tik gilės. Afrikos šalys, kurios tampa turtingų valstybių drabužių sąvartynais, patiria tiek ekologinę, tiek socialinę žalą. Kol pasaulis nesumažins masinės gamybos ir vartojimo, Dandoros kalnai augs, o mados kapinės plėsis.
