Nuo šio ketvirtadienio Italijos sostinės Romos gyventojų ir turistų laukia pokyčiai – istoriniame miesto centre bei dalyje aplinkinių gatvių įsigaliojo naujas maksimalus greičio ribojimas, kuris siekia vos 30 km/h.
Iki šiol tokia riba buvo taikoma kiek mažiau nei pusei gatvių miesto centre, tačiau dabar pokyčiai apima gerokai platesnę teritoriją.
Kaip nurodoma, šis sprendimas yra priimtas siekiant užkirsti kelią eismo įvykiams, sumažinti nelaimių skaičių ir užtikrinti didesnį saugumą tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Romos eismo departamento vadovas Eugenio Patanè pabrėžė, kad greičio mažinimas nėra paprasta miesto valdžios užgaida. Jo teigimu, sprendimas pagrįstas moksliškai įrodytais saugumo duomenimis.
„Dėl to tai nėra ideologinis sprendimas“, – sakė jis.
Pasak E. Patanè, tyrimai aiškiai rodo, kad sumažinus greitį iki 30 km/h, eismo įvykių pavojus ir jų metu patiriamos traumos smarkiai mažėja. Be to, Romoje pėsčiųjų kiekis išaugo, ypač dėl turistų, kurie dažniausiai miesto lankytinas vietas pasiekia pėsčiomis.
Romos valdžia siekia, kad ši priemonė taptų ilgalaikiu sprendimu ir prisidėtų prie vizijos „nulis žūčių keliuose“.
Šiuo požiūriu Romos pavyzdžiu seka ir kiti miestai, pirmasis iš jų Italijoje buvo Bolonija, kur dar 2024 metais buvo įvesta tokia pati greičio riba visame mieste, išskyrus pagrindines greitkelio funkciją atliekančias gatves. Įspūdinga, kad per pirmuosius metus po ribojimo įvedimo Bolonijos gatvėse nežuvo nė vienas pėsčiasis.
Remiantis portalo „Roma Today“ duomenimis, Roma šiuo metu užima 17 vietą pasaulio miestų, kuriuose eismas yra labiausiai apkrautas, sąraše. 2023 metais romiečiai piko valandomis spūstyse vidutiniškai praleido net 76 valandas.
Tikimasi, kad sumažinus greitį, transporto srautai taps tolygesni, sumažės staigių stabdymų ir avarijų rizika, o tai ilgainiui leis sklandžiau organizuoti judėjimą net ir tankiausiose miesto zonose.
Kokia situacija Lietuvoje?
Lietuvoje šiuo metu miestų ir miestelių teritorijose galiojantis maksimalus leistinas greitis yra 50 km/h, nebent kelio ženklais nurodytas mažesnis. Tiesa, kai kuriose zonose, ypač gyvenamuosiuose kvartaluose, mokyklų ar darželių prieigose, greitis ribojamas iki 30 ar net 20 km/h.
Vis dėlto, palyginti su Italijos didmiesčiais, tokie ribojimai Lietuvoje dar netaikomi sistemingai visame miesto centre ar plačiu mastu. Kai kurie savivaldybių planai numato tokias galimybes, tačiau plačiai apie tai diskutuoti dar nepradėta.
Saugaus eismo specialistai vis dažniau ragina sekti Europos didmiesčių pavyzdžiu.
„Mažesnis greitis ne tik sumažina sužalojimų riziką avarijose, bet ir padeda kurti draugiškesnę miestų aplinką pėstiesiems ir dviratininkams. Tai ypač svarbu sparčiai urbanizuojamose teritorijose“, – yra teigę Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai.
Gali būti, kad Romos sprendimas įkvėps ir kitas Europos šalis svarstyti panašius ribojimus. Ar Lietuva pasiruošusi tokiai diskusijai? Atsakymą greičiausiai nulems ne tik politikų valia, bet ir visuomenės sąmoningumas bei požiūris į eismo kultūrą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
