Islandijoje, Reikjaneso pusiasalyje, vėl siautėja gamtos jėgos. Prasidėjo Sundhnúkur ugnikalnio išsiveržimas. Dėl šios situacijos iš regiono skubiai evakuojami vietos gyventojai ir turistai, o oro susisiekimas gali būti sutrikdytas.
Pietvakarių Islandijoje, netoli žvejų miestelio Grindaviko, suaktyvėjęs Sundhnúkur ugnikalnis dar kartą priminė apie šią vieną aktyviausių ir neramiausių vietų visoje Europoje.
Kaip skelbia leidinys „Express“, remdamasis Islandijos meteorologijos instituto duomenimis, išsiveržimas jau oficialiai prasidėjo, po žeme susiformavo maždaug 6,5 kilometrų ilgio magmos tunelis, iš kurio lava ima veržtis į paviršių.
Dėl gresiančio pavojaus jau evakuota didžioji Grindaviko dalis, žymusis „Blue Lagoon“ kurortas ir šalia esantis kempingas. Turistai skuba palikti apgyvendinimo vietas, o policijos pareigūnai vaikšto po rajoną, ragindami žmones nelaukti ir pasitraukti kuo greičiau.
Aviacija – jautriausias taškas
Istorija rodo, kad Islandijos ugnikalnių aktyvumas dažnai daro poveikį oro eismui visoje Europoje. Nors Sundhnúkur dažniausiai išmeta lavą, o ne pelenus, vis dėlto tikimybė, kad į atmosferą pateks ir pelenai, išlieka.
O tai yra didžiausia rizika aviacijai – pelenai gali patekti į variklius, apsunkinti matomumą ir trikdyti skrydžių tvarkaraščius.
Toks scenarijus ne naujiena, nes dar 2010 metais dėl Eyjafjallajökull išsiveržimo Europos oro erdvė buvo paralyžiuota beveik visai savaitei, o milijonai keleivių liko be galimybės skristi.
Šiuo metu Islandijos ir kitų šiaurinių Europos šalių oro linijos atidžiai stebi situaciją. Jei išsiveržimas stiprės, galima tikėtis skrydžių atšaukimų ar vėlavimų.
Kas vyksta su Sundhnúkur?
Sundhnúkur priklauso Reikjaneso vulkaninei zonai, kuri po daugiau nei 800 metų pertraukos vėl tapo aktyvi. Nuo 2023 metų gruodžio įvyko jau aštuoni išsiveržimai ir, pasak mokslininkų, tai gali būti tik naujo vulkaninio ciklo pradžia.
Šis ugnikalnis nėra tipinis kūginis kalnas – jis išsiveržia palei plyšius žemės paviršiuje. Tokie išsiveržimai vyksta staiga ir be aiškių ženklų. Nors lavos srautus lydi mažiau sprogimų, jie gali būti greiti ir niokojantys, kelti grėsmę keliams, pastatams, inžinerinei infrastruktūrai.
2024 metų aktyvumo banga
Nuo metų pradžios Sundhnúkur jau kelis kartus pabudo. Sausio mėnesį lavos srautai pralaužė apsaugines dambas, užliejo kelius netoli Grindaviko ir sunaikino tris namus.
Vasario išsiveržimo metu susidarė iki 80 metrų aukščio lavos fontanai ir plyšys, besidriekiantis maždaug 3 kilometrus, dėl to apie 20 tūkst. gyventojų laikinai neteko karšto vandens tiekimo.
Dabartinis išsiveržimas yra jau devintasis nuo 2023-ųjų gruodžio, todėl kalbama apie naują ciklą, kuris gali tęstis metus ar net dešimtmečius.
Kas slypi už pavadinimo?
Sundhnúkur – tai sudurtinis islandiškas žodis. „Sund“ gali reikšti plyšį, sąsiaurį ar net plaukimą, o „hnúkur“ – viršūnę ar aštrų kalną. Tad pažodžiui šis vardas galėtų reikšti „skilusi viršūnė“ arba „prolūžusi viršūnė“, o tai tiksliai atspindi šio ugnikalnio formą, įtrūkimų liniją, besitęsiančią per žemės paviršių.
Reikjaneso pusiasalis tampa vis aktyvesniu vulkaniniu regionu, ir dabartiniai įvykiai dar kartą parodo, kiek greitai gamta gali pakeisti žmonių planus, tiek keliaujančių, tiek čia gyvenančių.
