Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ šių metų sausį gyventojams jau išsiuntė 400 pranešimų, įspėjančių apie būstų vidaus vandentiekio sistemų užšalimo riziką. Apie grėsmę vilniečių turtui bendrovės specialistus informuoja išmanieji skaitikliai: jie fiksuoja pernelyg žemą į būstą atitekančio vandens temperatūrą ir siunčia pavojaus signalą.
Išmanieji šalto vandens apskaitos prietaisai perspėjimą siunčia tuomet, kai į būstą atitekančio vandens temperatūra nukrenta žemiau 4 laipsnių. Dažniausiai taip nutinka tada, kai patalpa, kurioje įrengtas skaitiklis, nėra pakankamai apsaugota nuo šalčio arba joje nepalaikoma teigiama temperatūra.
Tokiais atvejais klientams rekomenduojama patikrinti, ar vidaus sistema veikia tinkamai, apšiltinti skaitiklį ir šalto vandens vamzdžius.
Rizika kyla pastatų vidaus vamzdynams
„Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Martynas Augaitis teigia, kad vidaus vamzdynų užšalimo atvejų gyventojų būstuose pasitaikydavo kasmet, tačiau šiemet, dėl ilgai trunkančių šalčių, ši rizika išaugo.
„Mūsų valdomi centralizuoti vandentiekio tinklai neužšąla, nes yra įrengti giliai po žeme ir įšalas jų nepasiekia. Šiuo metu rizika gyventojams kyla tik dėl pastatų vidaus vamzdynų. Šiuolaikinės technologijos leidžia realiuoju laiku stebėti tinklų būklę ir identifikuoti galimus sutrikimus net ir vidaus tinkle, todėl siekiame veikti proaktyviai – laiku informuoti gyventojus ir padėti jiems išvengti galimų nuostolių“, – sako M. Augaitis.
Jo teigimu, išmanieji skaitikliai taip pat fiksuoja ir perspėja apie didesnį nei įprasta momentinį vandens suvartojimą. Tokiais atvejais „Vilniaus vandenys“ klientams išsiunčia pranešimą apie galimą avarinę situaciją arba pastato vidaus tinklo problemas.
Bendrovė jau yra įdiegusi 224 tūkst. itin tikslių išmaniųjų skaitiklių – jie veikia maždaug kas antrame vilniečio būste.
Ką daryti užšalus vamzdžiams?
Pasak M. Augaičio, vamzdžiai dažniausiai užšąla nešildomose, retai naudojamose patalpose. Rizika didėja, jei vamzdžiai prastai izoliuoti, o per plyšius juos veikia šaltas oras. Tai ypač būdinga tuštiems būstams, sodo nameliams ir senesnės statybos pastatams.
Tokių pastatų savininkai pirmiausia turėtų pasirūpinti vamzdžių izoliacija nešildomose patalpose, kruopščiai užsandarinti angas ir palaikyti bent minimalią teigiamą temperatūrą. Nenaudojamuose būstuose prieš žiemą patartina išleisti vandenį iš vamzdžių. Esant dideliems šalčiams rekomenduojama reguliariai trumpam atsukti vandenį ir leisti jam kurį laiką tekėti – judantis vanduo užšąla sunkiau.
Jeigu vamzdžiai vis dėlto užšalo, M. Augaitis pirmiausia pataria kreiptis į pastato administratorių arba kvalifikuotą santechniką, kuris gali tinkamai įvertinti sistemų būklę ir parinkti racionaliausią sprendimą.
Ko daryti negalima ir kaip saugiai atšildyti vamzdžius?
Gyventojams primenama jokiu būdu nebandyti užšalusių vamzdžių šildyti atvira liepsna – tai itin pavojinga ir gali baigtis ne tik vamzdyno sugadinimu, bet ir gaisru.
Taip pat nerekomenduojama vamzdžių kaitinti verdančiu vandeniu ar daužyti užšalusių vietų mechaniniu būdu, nes abiem atvejais kyla didelė rizika pažeisti vamzdyną ir patirti dar didesnių nuostolių.
Vamzdžius patariama atšildyti palaipsniui. Galima naudoti šiltą vandenį, o jei užšalusi vieta yra lengvai pasiekiama – ją po truputį šildyti plaukų džiovintuvu arba šildytuvu. Prieš pradedant atšildymo darbus vandenį būtina užsukti.
