Pasaulyje dažniausiai vartojamas analgetikas – ir vienas dažniausiai JAV naudojamų vaistų – gali daryti kur kas daugiau nei tik malšinti skausmą.
Acetaminofenas, dar vadinamas paracetamoliu ir plačiai parduodamas prekiniais ženklais „Tylenol“ bei „Panadol“, gali skatinti rizikingesnį elgesį. Tai rodo 2020 m. atliktas tyrimas, kuriame buvo vertinami žmonių elgesio pokyčiai pavartojus šio vaisto.
„Atrodo, kad acetaminofenas mažina neigiamas emocijas svarstant rizikingą veiklą – žmonės tiesiog jaučiasi mažiau išsigandę“, aiškino Ohajo valstijos universiteto neuromokslininkas Baldwinas Way, kai buvo paskelbti tyrimo rezultatai.
„Jeigu maždaug 25 procentai JAV gyventojų kas savaitę vartoja acetaminofeną, sumažėjęs rizikos suvokimas ir padidėjęs polinkis rizikuoti gali turėti reikšmingų pasekmių visai visuomenei.“
Acetaminofenas veikia ne tik skausmą
Tyrimo rezultatai papildo vis didėjantį mokslinių darbų skaičių, rodančių, kad acetaminofenas veikia ne tik fizinį skausmą. Ankstesni tyrimai siejo šį vaistą su sumažėjusiu jautrumu įskaudinimui, mažesne empatija ir net pažintinių funkcijų susilpnėjimu.
Remiantis naujuoju tyrimu, panašiai gali būti paveikiamas ir gebėjimas emociniu lygmeniu suvokti bei vertinti riziką – jis gali būti pakitęs arba susilpnėjęs pavartojus acetaminofeno.
Nors šis poveikis greičiausiai yra nežymus ir kol kas turėtų būti laikomas hipotetiniu, į tai verta atkreipti dėmesį. Acetaminofenas yra dažniausiai JAV vaistuose naudojama veiklioji medžiaga, randama daugiau nei 600 skirtingų nereceptinių ir receptinių medikamentų.
Kaip buvo atliekamas tyrimas?
Per kelias serijas eksperimentų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 500 universiteto studentų, buvo vertinama, kaip atsitiktinai skirti 1 000 mg acetaminofeno (rekomenduojama maksimali vienkartinė suaugusiojo dozė) paveikia dalyvių polinkį rizikuoti, lyginant su placebą gavusia kontroline grupe.
Dalyviai kompiuterio ekrane turėjo „pūsti“ virtualų balioną. Kiekvienas paspaudimas, pripučiantis balioną, uždirbdavo įsivaizduojamų pinigų. Tačiau jeigu balionas sprogsta, visi surinkti „pinigai“ prarandami. Užduotis – uždirbti kuo daugiau, bet nesprogdinti baliono.
Rezultatai parodė, kad acetaminofeno pavartoję studentai užduotyje elgėsi ryškiai rizikingiau nei placebo grupė, kuri buvo atsargesnė ir konservatyvesnė. Apskritai acetaminofeno vartoję dalyviai balioną pumpavo daugiau kartų ir dažniau jį susprogdindavo.
„Jei esate linkę vengti rizikos, kelis kartus paspausite, o tada sustosite ir ‘išsigrynisite’ uždarbį, nes nenorėsite prarasti visko, jei balionas sprogs,“ aiškino Way.
„Tačiau vartojant acetaminofeną, balionui didėjant mes manome, kad žmonės jaučia mažiau nerimo ir mažiau neigiamų emocijų dėl galimo sprogimo, todėl rizikuoja labiau.“
Rizikos vertinimo apklausos
Be baliono simuliacijos, dalyviai dar pildė apklausas, kuriose turėjo įvertinti rizikos lygį įvairiose hipotetinėse situacijose: pavyzdžiui, statant dienos pajamas už sporto varžybų baigtį, šokant su guma nuo aukšto tilto ar vairuojant automobilį be saugos diržo.
Vienoje apklausoje paaiškėjo, kad acetaminofeną vartoję dalyviai šias situacijas laikė mažiau rizikingomis nei kontrolinė grupė. Tačiau kitoje labai panašioje apklausoje tokio paties efekto nustatyta nebuvo.
Nors tokie laboratoriniai eksperimentai nebūtinai tiksliai atspindi tikras gyvenimo situacijas, apibendrinę skirtingų bandymų rezultatus mokslininkai padarė išvadą, kad tarp acetaminofeno vartojimo ir didesnio polinkio rizikuoti egzistuoja reikšmingas ryšys, net jei pats efektas ir nėra labai didelis.
Galimas ryšys su nerimu ir emocijomis
Tyrėjai pabrėžia, kad užfiksuotus pokyčius elgesyje galima aiškinti ir kitais psichologiniais procesais – pavyzdžiui, sumažėjusiu nerimu.
„Gali būti, kad placebo grupėje, didėjant balionui, žmonės jaučia vis stipresnį nerimą dėl galimo sprogimo,“ rašo mokslininkai.
„Kai nerimas tampa per didelis, jie sustoja. Acetaminofenas gali mažinti šį nerimą, todėl ir skatinamas didesnis polinkis rizikuoti.“
Ateityje, anot tyrėjų, reikėtų nuodugniau tirti šias psichologines alternatyvas ir aiškintis biologinius mechanizmus, kuriais acetaminofenas gali veikti žmogaus sprendimų priėmimą rizikingose situacijose.
Acetaminofenas – vis dar esminis vaistas
Nepaisant to, kad acetaminofenas gali turėti įtakos rizikos suvokimui, jis išlieka vienu svarbiausių ir plačiausiai vartojamų vaistų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija jį priskiria esminių vaistų sąrašui, nors dėl jo poveikio psichologiniams procesams klausimų dar lieka.
„Mums iš tiesų reikia daugiau tyrimų apie acetaminofeno ir kitų nereceptinių vaistų poveikį sprendimams, kuriuos priimame, ir rizikai, kurią esame pasiryžę prisiimti,“ pabrėžia Way.
