Kai arterijose vystosi lėtinis uždegimas, organizmas pradeda formuoti apnašas – tai sudėtinga medžiagų sankaupa, kurioje pagrindinę vietą užima cholesterolis. Šios apnašos siaurina kraujagysles, trikdo normalų kraujo tekėjimą ir gerokai padidina širdies smūgio ar insulto tikimybę.
Lietuvoje ši problema taip pat aktuali. Su širdies ir kraujagyslių ligomis siejama daugiau nei pusė visų mirčių, o viena pagrindinių jų priežasčių yra aterosklerozė.
Aterosklerozė tai kraujagyslių sienelių liga, kurią sukelia cholesterolio apnašų kaupimasis. Laikui bėgant šios sankaupos siaurina arterijų spindį ir apsunkina kraujo tekėjimą.
To pasekmė – silpnesnė vidaus organų aprūpinimo deguonimi sistema. Nors pokyčiai gali prasidėti dar vaikystėje, pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia tik po kelių dešimtmečių.
Liga vystosi skirtingu tempu, kai kuriems žmonėms uždegiminiai pokyčiai kraujagyslėse auga greitai, kitiems procesas sulėtėja ar net trumpam sustoja. Mokslininkai pastebi, kad net vaikų kraujagyslėse neretai randama riebalinių darinių, kurie vėliau gali virsti rimtomis problemomis.
Simptomai skirtingose kūno vietose
Aterosklerozės požymiai priklauso nuo to, kuri arterijų dalis pažeidžiama. Jei tai kaklo srityje esančios kraujagyslės, gali atsirasti galvos svaigimas, o liga progresuojant – dezorientacija ar trumpalaikiai raumenų silpnumo epizodai.
Kai pažeidžiamos smegenų arterijos, pasireiškia regos sutrikimai, pusiausvyros praradimas, net elgesio pokyčiai. Sutrinkęs virškinimas po valgymo gali būti ženklas, kad apnašos kaupiasi pilvo srityje. Inkstų arterijų pažeidimas pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu ir inkstų funkcijos silpnėjimu.
Visgi dažniausiai liga pažeidžia kojų kraujotaką. Tokiu atveju juntami skausmai, kojų šalimas, blyškumas, sunkesniais atvejais – opų atsiradimas.
Kas labiausiai skatina aterosklerozės vystymąsi?
Viena iš didžiausių klaidų yra nesubalansuota mityba. Daug riebalų turintis maistas, ypač perdirbti mėsos gaminiai, didina vadinamojo blogojo LDL cholesterolio kiekį. Tai tiesiogiai siejama su arterijų apnašomis.
Ne ką mažiau pavojingi ir perdirbti angliavandeniai, tokie kaip saldūs užkandžiai, baltos bandelės, gazuoti gėrimai.
Kita itin žalinga praktika – rūkymas. Tabako dūmai pažeidžia kraujagyslių sieneles, dėl to cholesterolis lengviau prasiskverbia į jų vidų. Be to, rūkymas mažina kraujagyslių elastingumą ir didina kraujospūdį, o tai dar vienas žingsnis link ligos progresavimo.
Judėjimo stoka ir nuolatinis sėdėjimas taip pat turi milžinišką poveikį. Be fizinio krūvio padidėja atsparumas insulinui, vystosi 2 tipo cukrinis diabetas, viena glaudžiausiai su ateroskleroze susijusių ligų.
Be to, mažas fizinis aktyvumas lemia aukštą kraujospūdį, o sportas padeda kraujagyslėms išsiplėsti ir mažina bendrą uždegiminį foną.
Negalima nuvertinti ir streso. Nuolatinė emocinė įtampa kelia kortizolio ir adrenalino lygį, o tai paspartina kraujospūdžio augimą, kraujagyslių susiaurėjimą ir dar labiau pažeidžia jų vidines sieneles. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių streso lygis aukštas, dažniau kenčia nuo šios ligos.
Miego trūkumas taip pat nėra nekaltas veiksnys. Jei miegate mažiau nei 7 valandas per parą – jūsų organizmas gamina daugiau uždegimą skatinančių baltymų, sutrinka gliukozės ir lipidų apykaita. Tai tiesus kelias į insulino atsparumą, o galiausiai ir į 2 tipo diabetą bei aterosklerozę.
Ar įmanoma be vaistų sumažinti riziką?
Tikrai taip, daug ką lemia gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, streso valdymas ir kokybiškas miegas gali stipriai paveikti cholesterolio kiekį, kraujospūdį ir bendrą kraujagyslių būklę.
Net maži pokyčiai, pavyzdžiui, reguliarūs pasivaikščiojimai ar druskos vartojimo mažinimas, padeda sustabdyti ligos progresą. Žinoma, jei rizika didelė ar jau yra diagnozuota liga, svarbu bendradarbiauti su gydytojais. Tačiau prevencija visada prasideda nuo mūsų kasdienių įpročių.
