Europos Centrinis Bankas (ECB) pateikė vertinimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į rizikas, susijusias su dviejų didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ ir SEB veikla Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje.
Kaip praneša Švedijos leidinys „Aftonbladet“, šie bankai, užimantys dominuojančias pozicijas Baltijos šalių finansų rinkose, šiuo metu vykdo veiklą, kurią ECB ekspertai įvardijo kaip rizikingą.
Leidinio šaltinių teigimu, ECB atliko išsamų šių finansinių institucijų veiklos vertinimą Baltijos regione ir nustatė esminių trūkumų rizikos valdymo modeliuose. Daugiausia susirūpinimo sukėlė tai, kaip bankai apskaičiuoja kapitalo poreikius, t. y. kiek nuosavo kapitalo turėtų turėti, kad padengtų galimus nuostolius nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis.
Šie skaičiavimai yra itin reikšmingi, nes būtent jie rodo, ar bankai galėtų išlikti stabilūs finansinio spaudimo metu. Nors ECB nėra Švedijos bankų veiklos prižiūrėtojas nacionaliniu mastu, kadangi Švedija nepriklauso euro zonai, padėtis keičiasi, kai kalbama apie jų veiklą Baltijos šalyse, kur naudojama bendra valiuta euras. Šiame kontekste ECB turi tiesioginę priežiūros atsakomybę.
Bankai ėmėsi veiksmų po ECB pastabų
Pasak „Aftonbladet“, vos gavę ECB pastabas, tiek „Swedbank“, tiek SEB pradėjo vidinius vertinimo procesus. Abu bankai peržiūri savo rizikos vertinimo metodus ir tobulina kapitalo pakankamumo planavimo modelius.
Tai reiškia, kad šiuo metu bankai vertina savo veiklos struktūrą, rizikų nustatymo metodikas ir sprendimų priėmimo procesus, kurie daro tiesioginę įtaką jų stabilumui. Kadangi „Swedbank“ ir SEB turi reikšmingą įtaką Latvijos, Lietuvos ir Estijos finansų sektoriams, bet kokie veiklos trūkumai čia gali turėti didelių padarinių visam regionui.
Nepaisant augančio visuomenės ir finansų rinkų susidomėjimo, nei ECB, nei patys bankai kol kas nepateikė oficialių komentarų. „Aftonbladet“ pažymi, kad tokia praktika įprasta situacijose, kai kalbama apie jautrią informaciją, kuri galėtų paveikti pasitikėjimą finansų sistema.
Svarba Baltijos šalių finansiniam saugumui
Latvijos centrinio banko duomenimis, „Swedbank“ šiuo metu yra didžiausias bankas šalyje pagal turto apimtį, o SEB – antras pagal dydį.
Panašios pozicijos užimamos ir Lietuvoje bei Estijoje. Abu bankai aptarnauja milijonus klientų, tiek gyventojų, tiek verslo subjektų, dalyvauja valstybiniuose projektuose, valdo didelius indėlių ir paskolų portfelius.
Todėl bet kokie iššūkiai, kylantys dėl rizikos valdymo trūkumų, gali turėti plačias pasekmes. ECB išsakytos pastabos laikomos ne tik techninėmis rekomendacijomis, bet ir rimtu įspėjimu visam Baltijos finansų sektoriui, kad kapitalo planavimas ir rizikų kontrolė turi būti vykdomi laikantis aukščiausių standartų.
Kas laukia toliau?
Kol kas konkretūs ECB vertinimai neviešinami, tačiau finansų analitikai tikisi, kad tai paskatins platesnę diskusiją apie rizikos valdymą visame regione. Tuo pačiu stebima, kaip keičiasi „Swedbank“ ir SEB veikla – ar įgyvendinamos realios reformos, ar tai tik formalus reagavimas į reguliuotojo pastabas.
Finansų ekspertai pabrėžia, kad ši situacija atskleidžia augantį ECB griežtumą Baltijos regione ir rodo, kad šiandien vertinamas ne tik bankų pelningumas ar mokumas, bet ir jų gebėjimas adaptuotis prie kintančių rizikų, užtikrinant ilgalaikį stabilumą.
Artimiausiu metu tikimasi daugiau informacijos apie bankų veiksmus. Tuo tarpu pačios institucijos, greičiausiai, sieks išlaikyti klientų pasitikėjimą, didindamos skaidrumą ir viešindamos pokyčius, kai tai taps įmanoma.
prasideda….