Tarp Vokietijos ir Danijos, po Baltijos jūros dugnu, statomas Fehmarnbelto tunelis – vienas ambicingiausių infrastruktūros projektų Europoje. Baigtas jis taps ilgiausiu pasaulyje povandeniniu kelių ir geležinkelių tuneliu, ženkliai sutrumpinsiančiu kelionės laiką tarp Skandinavijos ir Vidurio Europos, taip pat pakeisiančiu prekių ir keleivių srautus visame regione.
Fehmarnbelto tunelis tiesiamas tarp Vokietijos ir Danijos, po Baltijos jūros dugnu. Užbaigus darbus jo ilgis sieks 18 km, todėl tai bus ilgiausias pasaulyje povandeninis kelio ir geležinkelio tunelis. Jis sujungs Vokietijai priklausančią Fehmarn salą su Danijos Lolland sala ir sukurs nuolatinę, orų sąlygų nevaržomą jungtį tarp Skandinavijos ir žemyninės Europos.
Statybos oficialiai pradėtos 2020 m. Iš pradžių planuota tunelį atidaryti 2029 m., tačiau patvirtinta, kad šis terminas gali būti nukeltas. Vis dėlto investuotojai pabrėžia, kad, nepaisant iššūkių, projektas vykdomas pagal atnaujintą darbų grafiką.
Fehmarnbelto tunelio mastas ir techniniai sprendimai
Tunelis bus pritaikytas dviem transporto rūšims. Jame numatytos dvi dviejų juostų kelio važiuojamosios dalys ir dvikelis geležinkelio ruožas. Automobiliams bus leidžiama važiuoti iki 110 km/val. greičiu, todėl 18 km atstumą bus galima įveikti maždaug per 10 minučių. Keleiviniai traukiniai tunelyje važiuos iki 200 km/val. greičiu ir kelionė truks apie 7 minutes. Šiuo metu naudojama keltų linija tą patį maršrutą įveikia maždaug per 45 minutes.
Tunelis nėra gręžiamas uolienose – jis statomas panardinimo būdu iš surenkamų gelžbetonio segmentų, nuleidžiamų ant jūros dugno. Konstrukciją sudarys 79 elementai, kurių kiekvieno ilgis – apie 217 metrų, o svoris – apie 73 tūkst. tonų. Sujungus segmentus, jie bus hermetiškai sutvirtinami ir užpilami, taip sukuriant vientisą komunikacijos koridorių po Baltijos jūros dugnu.
Statybos kaina ir finansavimas
Bendra projekto vertė siekia apie 8 mlrd. eurų, tai yra beveik 35 mlrd. eurų ekvivalentas nacionaline valiuta. Pagrindinis investuotojas – Danija, o Europos Sąjunga tunelį remia maždaug 1,3 mlrd. eurų suma pagal TEN-T (Transeuropinio transporto tinklo) programą.
Siekiant užtikrinti tokio masto projekto įgyvendinimą, Danijoje pastatyta specializuota tunelių gamykla. Joje dirba daugiau kaip 2000 darbuotojų iš įvairių šalių, tarp jų ir iš Lietuvos bei Lenkijos. Statybų bazė užima daugiau nei 2 kv. km plotą. Per laikinąjį statybų uostą Puttgardene jau pervežta daugiau kaip 500 tūkst. tonų medžiagų – daugiausia cemento, smėlio, žvyro ir akmens.
Techniniai iššūkiai ir darbų vėlavimas
2025 m. oficialiai patvirtinta, kad projektas susidūrė su techniniais sunkumais. Pagrindinė problema – specializuotas laivas IVY, sukurtas gelžbetoninių tunelio segmentų panardinimui. Užsitęsę bandymai ir neužbaigtos sertifikavimo procedūros sukėlė bent pusantrų metų darbų vėlavimą, todėl pirminio atidarymo termino nebeįmanoma išlaikyti.
Vis dėlto projekto vykdytojai teigia, kad rizikos suvaldomos, o atnaujintas grafikas leis toliau nuosekliai tęsti darbus. Stabilus finansavimas ir jau sukurtas gamybinis pajėgumas leidžia tikėtis, kad tunelis bus sėkmingai užbaigtas.
Kaip tunelis pakeis keliones ir logistiką?
Fehmarnbelto tunelio atidarymas leis sutrumpinti kelionės laiką tarp Skandinavijos ir Vidurio Europos net iki dviejų valandų. Vairuotojams tai reikš greitesnį ir labiau prognozuojamą maršrutą, nebepriklausantį nuo keltų grafikų, oro sąlygų ar eilių uostuose. Kelionė taps panaši į įprastą važiavimą magistrale – tik šįkart po jūros dugnu.
Didelį poveikį pajus ir krovinių vežėjai bei tarptautinė logistika. Naujoji jungtis taps svarbia grandimi tarp Skandinavijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių. Trumpos ir patikimos jungtys ypač naudingos laiko atžvilgiu jautriems kroviniams ir just-in-time tiekimo grandinėms.
Prognozuojama, kad tunelis paskatins prekybą, turizmą ir regionų ekonominį bendradarbiavimą, o Baltijos regionas taps dar svarbesne jungtimi tarp Šiaurės ir likusios Europos.
